Pskovo respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildymas |
|||
Eilutė 6:
== Kilmė ==
Po [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] susiskaldymo XII a., Pskovo miestas ir aplinkinės teritorijos palei [[Velikaja]] upę, [[Peipuso ežeras|Peipuso ežerą]], [[Pskovo ežeras|Pskovo ežerą]] ir [[Narva (upė)|Narvos upę]] tapo Naugardo respublikos dalimi. Pskovas išlaikė specialias autonomijos teises, įskaitant teisę nepriklausomai kurti priemiesčius (seniausias iš jų buvo [[Izborskas]]). Dėl Pskovo reikšmės kovojant su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], jo įtaka žymiai padidėjo. Ilgas [[Daumantas|Daumanto]] valdymas (1266-99 m.) ir ypač jo pergalė [[Rakverės mūšis|Rakverės mūšyje]] (1268 m.) Pskovą padarė faktiškai nepriklausomu. Naugardo [[bojarai]] formaliai pripažino Pskovo nepriklausomybę Bolotovo sutartimi (1348 m.), atsisakydami skirti Pskovo [[Posadnikas|posadnikus]]. Pskovas liko priklausomas nuo Naugardo tik bažnytiniuose reikaluose, kol 1589 m. nebuvo sukurta Pskovo vyskupystė, o Naugardo arkivyskupai iš savo titulo pašalino Pskovą ir titulavosi tik "Naugardo Didžiojo ir Velikije Luki arkivyskupais".
== Socialinė, ekonominė ir politinė struktūra ==
Pskovo respublikoje buvo gerai išvystytas [[žemės ūkis]], [[žvejyba]], [[kalvystė]], juvelyrika ir statyba. Apsikeitimas prekėmis respublikos viduje ir [[prekyba]] su Naugardu bei kitais Rusios miestais, Baltijos jūros regionu ir [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] miestais padarė Pskovą vienu didžiausiu Rusios [[Amatai|amatų]] ir prekybos centrų. Skirtingai nuo Naugardo, Pskove nebuvo didelių dvarininkų, jų žemės buvo mažesnės ir labiau išmėtytos nei Naugarde. Pskovo vienuolynų ir bažnyčių žemės taip pat buvo mažesnės.
{{Rusios kunigaikštystės}}
| |||