Vilniaus universiteto kiemeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Bibliotekos kiemas – buvęs ūkinis, apsuptas senųjų bibliotekos, administracijos ir [[Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas|Istorijos fakulteto]] rūmrūmų. Vakarinėje dalyje atnaujinti [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Prezidentūros]], buvę Vyskupų, rūmai. Iki [[XIX a.]] pradžios šis kiemas buvo uždaras: nuo Universiteto gatvės jį skyrė pagalbiniai Universiteto pastatai, nugriauti platinant gatvę. Iš čia įeinama į biblioteką, įkurtą [[1570]] m. Greta – durys į Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Administracijos pastato viršuje, [[Vilniaus universiteto astronomijos observatorija|Astronomijos observatorijos]] frontone, švyti pagrindinė Universiteto žvaigždė – Saulė su savo planetų palyda

[[Motiejus Kazimieras Sarbievijus|Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus]], garsaus [[XVII a.]] pradžios [[EuropaEuroposEuropa|Europos]] poeto, VU auklėtinio, vėliau profesoriaus, kiemelis. Du [[lotynų kalba]] išleistų eilėraščių rinkinius iliustravo garsus flamandų dailininkas P. P. [[Rubensas]]. Seniausias yra pietinis jo korpusas su masyviais kontraforsais – [[XVI a.]] Dominuoja rytinis korpusas - [[XVI amžius|XVI]]–[[XVIII a.]] čia buvo [[Šv. Jonų bažnyčia|bažnyčios]] klebonija, o dabar pirmame aukšte - knygynas „Litera“, vakarinėje kiemo pusėje-Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus memorialinė lenta. Čia yra [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Filologijos fakultetas]] ir Lituanistikos centras. Nedidelis [[fontanas]] teikia kiemui kiek melancholiškos nuotaikos.

Pro Sarbievijaus kiemą galima pereiti į Universiteto Didįjį kiemą, kuris susiformavo jėzuitiškojo Universiteto epochoje. Visais laikais tai buvo puošniausias ir svarbiausias Universiteto kiemas, sujungęs reprezentacinę, sakralinę ir akademinę funkcijas. Jame vykdavo svarbiausios Universiteto šventės ir iškilmės, iš jo patenkama į Universiteto Šv. Jonų bažnyčią, ne tik pamaldų, bet ir viešų disputų vietą, taip pat į Universiteto aulą, kurioje buvo ginami ir suteikiami [[Bakalauras|bakalauro]], [[Magistras|magistro]], daktaro vardai.

Didysis kiemas, jėzuitų laikais dėl savo reikšmės vadintas ''Akademijos kiemu'', [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] universiteto laikais – pirmojo Universiteto rektoriaus ''[[Petras Skarga|Petro Skargos]] kiemu'', šiandien tapo ir Universiteto panteonu: renesansinių galerijų, juosiančių visą kiemą, pirmojo aukšto sienose paminklinėmis lentomis įamžinti Universiteto steigėjai, [[Mecenatas|mecenatai]], įžymūs mokslo vyrai. Spalvotose freskose – Vilniaus universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, [[LDK]] vicekanclerio [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] ir kitų mecenatų portretai.

Šiaurinės ir vakarinės šio kiemo sienos antrame aukšte [[1977-1979]] m. ir [[1995]] m. atidengtos XVIII a. freskos, vaizduojančios vyskupą [[Valerijonas Protasevičius|Valerijoną Protasevičių]], didįjį etmoną [[Jonas Karolis Chodkevičius|Joną Karolį Chodkevičių]], karalius [[Augustas III|Augustą III]] ir [[Stanislovas Augustas|Stanislovą Augustą Poniatovskį]]. Jis apsuptas arkadų, kurios eina per visus tris aukštus, tačiau yra užmūrytos - netiko klimatas. Kiemo šiaurėje - senosios universiteto observatorijos priestatas su 2 cilindriniais bokštais, kuriuos dengia nedideli kupolai (aut. [[Martynas Knakfusas|M. Knakfusas]]) ir 2 įrašai [[lotynų kalba]]: „Tatai Uranijos (mūzos) namai: šalinkitės kasdieniški rūpesčiai! Čia niekinama menka žemė, iš čia kylama į žvaigždes!“, „Drąsa suteikia senajam draugui naujos šviesos“. Vakarinėje kiemo pusėje – seniausias universiteto pastatas, siekiąs mažiausiai XVI a.

Buvusi Šv. Jonų bažnyčios šventoriaus dalis pavadinta [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] kiemu. Iš pietų pusės ją supa [[bažnyčia]], iš rytų – jos [[zakristija]]. Konstantinas Sirvydas yra buvęs Universiteto auklėtinis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų. K. Sirvydas parašė lenkų - lotynų - lietuvių kalbų žodyną „Dictionarium„[[Baltų_kalbos#Dictionarium_trium_linguarum|Dictionarium trium linguarum“linguarum]]“ ([[1620]] m.), lietuvių kalbos gramatiką, pamokslų rinkinį, pats sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje [[lietuvių kalba]]

Nedidelį jaukų kiemelį puošia [[XVIII]] a. observatorijos pastatas su Zodiako simboliais, lotyniškų sentencijų eilutėmis, tarp kurių ir „Iš čia kylame į žvaigždes“ (''Hinc itur ad astra''). Vakarinio korpuso kairėje pusėje, kur buvo VU vaistinė ir provizorių mokymo salė, pritvirtinta memorialinė lenta VU rektoriui ir observatorijos vadovui, Paryžiaus MA nariui korespondentui, Londono karališkosios astronomų draugijos nariui [[Martynas Počobutas|Martynui Počobutui]]. Kiemelis susiformavo buvusio sodo vietoje, vakarinėje jo pusėje išlikęs ir gotikinis XVI a. pradžios [[Mikalojus Jasinskis|Mikalojaus Jasinskio]] namas.

Kiemas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto ([[1816]]–[[1822]]) auklėtinio [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] vardu. Atgimimo žadintojas, švietėjas, įamžintas dailininko [[Rimtautas Gibavičius|R. Gibavičiaus]] Filologijos fakulteto antrojo aukšto freskose. Kiemas apsuptas įvairiais amžiais statytų [[Filosofijos fakultetas|Filologijos fakulteto]] pastatų, pietvakarių kampe išlikęs vertingas renesanso stiliaus atiko fragmentas. Kiemo viduryje vešliai žaliuoja ąžuoliukas, atgabentas iš S. Daukanto gimtinės ir pasodintas VU 400 metų sukakties proga. Ant šiaurinės sienos – skulptoriaus R. Kazlausko sukurtas S. Daukanto horeljefas.

Spaustuvės kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios Universiteto spaustuvės, [[1575]] m. kunigaikščio [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio]] dovanotos Universitetui, vardu. Joje išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis. Išspausdinta ir paties M. K. Radvilos „Kelionė į Jeruzalę“ (1601 m.), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Radvila organizavo Lietuvos kartografavimą ir [[1613]] m. [[Amsterdamas|Amsterdame]] išspausdino gana tikslų, gražiai iliustruotą LDK žemėlapį. Kiemelį supa VU bibliotekos patalpos.

Kiemas pavadintas VU auklėtinio ir profesoriaus, Civilinės ir karo architektūros katedros vedėjo, VU padalinio inžinerinio korpuso ir karo mokyklos vadovo vardu. [[Laurynas Gucevičius]] – [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedros]], Verkių rūmų ansamblio, daugelio kitų rūmų architektas, projektų autorius ir statytojas; Tado Kosciuškos sukilimo metu – Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, Vilniaus Civilinės gvardijos organizatorius ir vadovas.

Kiemas pavadintas dviejų pirmųjų lietuviškų knygų, išspausdintų LDK teritorijoje, autoriaus [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] vardu. Tai buvo ir du pirmieji lietuviški vadovėliai studentams. M. Daukšos parengtoje „Postilėje“ (1599 m.) paskelbta jo prakalba – savotiškas patriotinis manifestas: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos“.