13:15, 3 gruodžio 2009 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 165 keitimai S Atmestas 88.119.190.104 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homobot keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		22:08, 9 liepos 2010 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: {{Taxobox_pabaiga}} '''Samanos''' ({{la\|Bryophyte}}) – [[eukariotai\|eukariotų]] (''Eukaryota'') domeno daugialąsčiai aukštesnieji augalai, neturintys indų. Samanos neturi žiedų ar sėklų ir dauginasi [[~~augalai~~vegetatyvinis dauginimasis\|~~augalų~~vegetatyviškai]] (~~''Plantae''~~gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), ~~karalystės~~nelytiškai ~~indų~~([[spora\|sporomis]]) ~~neturintys~~ir [[~~augalai~~lytinis dauginimasis\|lytiškai]]. Samanūnai yra daugialąsčiai aukštesnieji augalai, kurie aiškiai diferencijuoti į [[stiebas\|stiebą]], šakutes ir [[lapas\|lapus]]. [[šaknis\|Šaknų]] neturi, prie substrato prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalo [[rizoidas\|rizoidais]]. Stiebas – nuo keliolikos milimetrų iki keleto centimetrų ilgio, status, kylantis arba gulsčiais, paprastas, nešakotas, dvišakis arba plunksniškai išsišakojęs. Jų lapai labai įvairūs. Todėl daugelį rūšių ir genčių galima apibūdinti vien tik pagal formą, gyslas ir pakraščius. Lapai ant stiebo išsidėstę spirališkai, sudaryti iš vieno [[ląstelė\|ląstelių]] sluoksnio ir iš išilgai einančios trumpesnės ar ilgesnės gyslos. Kai kurių rūšių lapai begysliai arba su dviem labai trumpomis gyslomis arba siekia tik iki pusės lapo ilgio arba toli išsišauna iš lapo į priekį nevienodo ilgio šereliais. Pagal formą samanų lapai yra ovaliniai, lancetiški, siaurai linijiniai, yliški. Kraštai gali būti lygūs, pjūkliški, dantyti. Kai kurių rūšių lapai garbanoti, pusiau sulenkti, išilgai raukšlėti. Visi lapai bekočiai, prie stiebo prisitvirtina visu savo pagrindu. Samanos dauginasi [[vegetatyvinis dauginimasis\|vegetatyviškai]] (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai ([[spora\|sporomis]]) ir [[lytinis dauginimasis\|lytiškai]]. Lytiniai dauginimosi organai yra [[anteridis\|anteridžiai]] (vyriškieji) ir [[archegonė]]s (moteriškieji). Susiformuoja samanų viršūnėlėse, kurios praplatėja ir sudaro [[skrotelė\|skrotelę]]. Vienų rūšių lytiniai organai susiformuoja ant to paties augalo (vienanamiai) arba ant skirtingų (dvinamiai). Po apvaisinimo iš archegonės vystosi [[sporogonas]] arba nelytinė samanos generacija (sporofitas). Sporogonas sudarytas iš kotelio, kaklelio ir [[sporinė]]s, kurioje gaminasi [[spora\|sporos]]. Sporinės formos atžvilgiu yra rutulinės, ovalinės, kriaušės pavidalo, cilindrinės. Neretai jos būna išilgai vagotos, palinkusios, nusvirusios. Sporinė iš viršaus uždengta gaubtuvėliu, kuris nukrenta ir dėl to išbyra sporos. Gaubtuvėlis gali būti plikas, plaukuotas, su sveikais ar įskeltais kraštais. Pagal formą gaubtuvėlis gali būti trumpas ir bukas, ištįsęs ilgyn, nusmailėjęs, tiesus arba lenktas. Žaliosios samanos prie sporinės įėjimo turi iš vieno arba keleto eilių dantelių sudarytą savotišką aparatą – [[peristomas\|peristomą]], kuris atidaro ir uždaro įėjimą į sporinę ir reguliuoja sporų byrėjimą. Iš sudygusios sporos išauga šakoto siūlo arba plokštelės pavidalo daigelis – [[protonema]], kuris savo išvaizda labai panaši į [[siūlinis dumblis\|siūlinius dumblius]]. Jose susidaro keletas arba daug pumpurų, iš kurių išauga [[gametofitas\|gametofitai]] – t. y. augalai, ant kurių susiformuoja dauginimosi organai. {{Commons\|Bryophyta\|no=T}}

Samanos: Skirtumas tarp puslapio versijų