Vladislovas Sicinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Lietuvos teisėjai" (naudojant HotCat) |
|||
Eilutė 5:
Jauniausias [[Jonas Sicinskis|Jono Sicinskio]] ir Izabelės Mlodovskaitės sūnus. Anksti netekęs tėvo buvo auklėjamas motinos. Greičiausiai mokėsi [[evangelikai reformatai|reformatų]] mokykloje [[Biržai|Biržuose]]. Pasak J. Vitorto [[1890]] m. užrašyto [[Panevėžys|Panevėžio]] vežėjo Dionizijaus Jasenskio pasakojimo, jį atidavė į eretikų mokyklą. Kaip ir tėvas priklausė Biržų [[Radvilos|Radvilų]] klientams.
Iš [[1649]] m. raštų žinomas kaip Upytės mokesčių rinkėjas. Manoma, kad dalyvavo [[1633]]–[[1634]] m. kare su [[Maskva]], nes [[1652]] m. viename akte pavadintas daugelio žygių karo veteranu. Matyt, kovojo su sukilusiais [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] kazokais, nes už karinius nuopelnus 1652 m. [[vasario 24]] d. gavo žemės Štumsko seniūnijoje.
1652 m. Upytės bajorų [[seimelis|seimelyje]] išrinktas pasiuntiniu į Varšuvos seimą. Seimas vyko sunkiu valstybei laikotarpiu. Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai atsiskyrė nuo Lenkijos ir sudarė sutartį su Maskva. Respublika buvo nusilpusi, jai grasino ir [[Švedija]]. Varšuvos seime buvo svarstomi svarbūs valstybei klausimai, bet vieningos nuomonės nebuvo prieita. Be to, buvo daug ir vidinių nesutarimų: vicekancleris Jeronimas Radzejevskis labai nesutarė su karaliumi [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonu Kazimieru Vaza]], Lietuvoje nepasitenkinimą juo reiškė [[Jonušas Radvila]]. Karalių rėmė tik monarchistai [[Sapiegos]]. Po šešias savaites trukusių posėdžių 1652 m. [[kovo 9]] d. seimo dienotvarkė vis dar buvo pilna nebaigtų klausimų. Karalius paprašė pirmadienį, [[kovo 11]] d. pratęsti seimą. Kilo ginčai. Tada V. Sicinskis sušuko nesutinkąs ir išėjo iš salės. Dabar istorikai neabejoja, kad V. Sicinskis šia teise pasinaudojo ne savo iniciatyva, kad už jo nugaros stovėjo J. Radvila.
| |||