Kartenos piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Kalniškiai - Pakeistos nuorodos į Kalniškiai (Kartena) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
|plotas = 42x14
|priešpilis =
|naudotas = I
|žvalgytas = 1948, 1966
|tirtas = 1995
|altitudė =
|registro Nr. = A446KP /23783, 23784, 5223/ AR505
}}
'''Kartenos piliakalnis su gyvenviete''',
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas Minijos kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnį juosia Minijos, iš rytų - bevardžio upelio slėnis, pietuose yra aukštuma. Šlaitai statūs, apie 30 m aukščio. Viršutinė 6-7 m aukščio šlaitų dalis stati, išlyginta. Aikštelė stačiakampė, 48x40 m dydžio. Piliakalnis apaugęs medžiais, tik jo viršūnėje yra nedidelė proskyna.
Piliakalnis buvo gerai įtvirtintas. Aikštelės pietiniame pakraštyje išliko du pylimai ir du grioviai. Pirmasis pylimas yra 2 m aukščio, 30 m pločio, antrasis apie 1, 6 m aukščio, 11 m pločio, juos skiria 2 m gylio, 11 m pločio bei 18 m ilgio griovys. Už antrojo pylimo yra kitas 1,5 m gylio ir 16 m pločio griovys
Aikštelės pakraščiai [[1915]] m. apardyti kariškiams kasant apkasus, o pylime - slėptuvę. XX a. II pusėje pylimą smarkiai apardė urvus kasdami žvėrys ir jų gaudytojai. Dėl to pylimo rytinis galas erodavo ir nuslinko. [[1995]] m. ''Kultūros vertybių apsaugos departamento'' lėšomis pylimo erozija likviduota, slėptuvės vieta ir urvai užpilti.
Į pietus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtosios [[keramika|keramikos]]
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
1,5 km į šiaurės rytus nuo jo yra senesnis [[Gintarų piliakalnis]], senovės gyvenvietė ir [[Gintarų kapinynas|kapinynas]], o už jų - [[Martynaičių piliakalnis]]. Į vakarus nuo piliakalnio yra Kartenos akmuo su „karvės pėda“, vadinamas Laumės akmeniu, o už jo - Kartenos Lurdas, manoma, įrengtas pagonių [[alkas|alko]] vietoje.
== Tyrimai ==
Kartenos piliakalnio žvalgomuosius tyrimus [[1948]] ir [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] archeologai, [[1995]] m. - [[
== Istorija ==
Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė [[rusai]] ir [[švedai]].
Manoma, kad [[IX amžius|IX]]-[[XIII a.]] Kartena buvo svarbus [[kuršiai|kuršių]] [[Ceklis|Ceklio žemės]] gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau [[1263]] m. ji buvo sudeginta [[kryžiuočiai|kryžiuočių]]. <ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 81 (298)</ref> [[Kuršas|Kuršo]] [[vyskupas|vyskupui]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui besidalinant užkariautas žemes, [[1253]] m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena ({{lot|Cartine}}).
{{ltunavigacija|3
eilutė 57 ⟶ 63:
* [http://www.salanturp.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=43 Salantų regioninis parkas]
[[Kategorija:Lietuvos piliakalniai]]
[[Kategorija:Piliakalniai Kretingos rajone]]
[[Kategorija:Kretingos rajono paveldas]]
|