Vladas Nagevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
| mirties data = {{Mirė|1954|9|15|}}
| mirties vieta = [[Klyvlendas]], [[JAV]]
| sutuoktinis = Veronika Baronaitė Nagevičienė
| tėvai = Vladislovas Kiprijonas Nagevičius ir <br>Marija Magdalena Eitavičiūtė Nagevičienė
| vaikai = bevaikisįsūnis Leonas Nagevičius
| veikla = gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], generolas, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas
| sritis = krašto apsauga, karo medicina, archeologija
| įstaigos = Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos valdyba, <br>Vytauto Didžiojo karo muziejus
| pareigos = Karo sanitarijos valdybos viršininkas [[1918]], [[1919]]-[[1940]], <br>Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininkas [[1921]]-[[1940]], [[1941]]-[[1944]]
| išsilavinimas = aukštasis
| alma_mater = Peterburgo karo medicinos akademija
Eilutė 27:
 
== Biografija ==
Gimė bajoro, Kretingos muitinės tarnautojo [[Vladislovas Nagevičius|Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus]] ir pasiturinčios miestietės [[Marija Magdalena Nagevičienė|Marijos Magdalenos Eitavičiūtės Nagevičienės]] šeimoje (istoriografijoje klaidingai nurodomi [[1881]]-ieji gimimo metai). [[1880]] m. [[birželio 18 ]] d. Kretingos parapijos bažnyčioje pakrikštytas Vladislovo Antano vardu.
Pradinį išsilavinimą gavęs [[Kretinga|Kretingoje]], mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet buvo pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. Mokslus tęsė [[Ryga|Rygos]] Aleksandro gimnazijoje. Nuo [[1902]] m. mokėsi [[Peterburgas|Sankt Peterburge]]: [[1904]] m. baigė [[Peterburgo archeologijos institutasPeterburgas|Archeologijos institutą]], o [[1910]] m. - [[Peterburgo karo medicinos akademijaPeterburgas|Karo medicinos akademiją]]. Nuo [[1910]] m. tarnavo [[Rusija|Rusijos]] jūrų karo laivyne.
[[1918]] m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, vykdė mokslinius [[Lietuva|Lietuvos]] priešistorės tyrimus, įkūrė [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Karo muziejų]].
 
[[Kaunas|Kaune]] sukūrė šeimą – vedė Veroniką Baronaitę.
Kaune sukūrė šeimą – vedė Veroniką Baronaitę. Įsisūnijo pusbrolio sūnų Leoną Nagevičių, kurį į Kauną pasikvietė per Lietuvos ambasadą iš Rusijos.
Už [[Lietuvos kariuomenė]]s kūrimą [[1920]] m. gavo [[Babtai|Babtų]] dvaro sodybą su 20 ha žemės. Dvarą pavadino [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemiu]] ir įsteigė pavyzdinį ūkį, garsėjusį veisliniais žirgais. Sulenkėjusioje [[Babtai|Babtų]] apylinkėje puoselėjo lietuvybę ir tautines tradicijas, kasmet rengė [[Joninės|Jonines]], į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir valstybės vadovai.
[[1940]] m. [[liepos 30]] d. pavardę susilietuvino ir pasivadino Vladu Nagiumi-Nagevičiumi. [[1940]] m. rugpjūčio mėn. buvo atleistas iš visų užimamų pareigų. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o [[1949]] m. persikėlė į JAV. Gyveno [[Ohajo valstija|Ohajo valstijoje]], [[Klivlendas|Klivlende]].
eilutė 40 ⟶ 42:
 
=== Karys ===
[[1910]] m. baigęs Karo medicinos akademiją, buvo paskirtas į [[Rusija|Rusijos]] [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] karo laivyną. Tarnavo gydytoju Liepojos jūrininkų karo ligoninėje, vyr. gydytoju [[kanonierė]]jekanonierėje „Chrabryj“ ir šarvuotyje „Slava“. I-jo pasaulinio karo pradžioje su laivais 1,5 metų išbuvo uždarytas [[Rygos įlanka|Rygos įlankoje]], dalyvavo 16-koje mūšių su priešo laivais ir pakrantės artilerija, buvo apdovanotas visais karo metais teikiamais pasižymėjimo ženklais. Vėliau rūpinosi karo sanitarijos reikalais [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankos]] pakrantėje. [[1917]] m. pabaigoje perkeltas į [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] karo laivyną, kur buvo pavesta sutvarkyti [[Krymas|Krymo]] pakrantės sanatorijas, įvesti jose per revoliuciją pakrikusią tvarką, paruošti vietas kelioms dešimtims tūkstančių grįžtančių gydytis tuberkuliozininkų.
[[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], įstojo savanoriu į kuriamą kariuomenę, buvo pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. [[1918]] m. spalio 15 d. įsteigus Apsaugos komisiją, paskirtas jos prezidiumo sekretoriumi, o [[1918]] m. [[gruodžio 21]] d. - Karo sanitarijos tarnybos viršininku. Susirgęs liko lenkų okupuotame Vilniuje, [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi, o nuo [[1919]] m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Nuo [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. - generolas leitenantas.
Įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. Atstovavo [[Lietuva|Lietuvą]] karo medicinos kongresuose [[1933]] m. [[Madridas|Madride]] ir [[1935]] m. [[Briuselis|Briuselyje]].
eilutė 82 ⟶ 84:
*[[Šaulių Žvaigždės medalis]], Lietuvos šaulių sąjunga
*[[Svastikos ordinas]], Lietuvos skautų sąjunga
*[[Raudonojo Kryžiaus ordinas]], Latvija
*[[Trijų Žvaigždžių ordinas]], Latvija
*[[Latvijos nepriklausomybės medalis]], Latvija
*[[Latvijos aizsargų medalis]], Latvija
*[[Raudonojo Kryžiaus ordinas]], Estija
*[[Estų Aro ordinas]], Estija
*[[Baltosios Rožės Kryžiaus ordinas]], Suomija
*[[Suomijos šaulių medalis]], Suomija
*[[Karaliaus Vazos Kryžiaus ordinas]], Švedija
*[[Baltojo Liūto Kryžiaus ordinas]], Čekoslovakija
*[[Karūnos ordinas]], Rumunija
*[[Karūnos ordinas]], Belgija
 
[[1930]] m. Kretingoje V. Nagevičiaus vardu pavadinta gimtoji generolo gatvė.
eilutė 105 ⟶ 107:
*[[Julius Kanarskas]], Šakotas Lietuvos ąžuolas: V. Nagius Nagevičius - generolas, gydytojas, archeologas. – Karys. - [[1996]], Nr. 2, p. 20-21.
*[[Julius Kanarskas]], Generolas puoselėjo lietuvybę. - Švyturys (Kretinga). - [[1998]], birž. 6, p. 3, 5.
*Mūsų generolas. Parengė [[Algis Kuklys]]. - Klaipėda. - [[1996]], vas. 13, p. 22.