Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
|gyv = 809
|metai = 2001
|kirčl = {{Vietovardis|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè|k=4}}
|vikiteka = Category:Punia
|kirčl = {{Vietovardis|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè|k=4}}
}}
 
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio [[Druskininkai]]–[[Jieznas]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.

Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra [[Punios pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso vienas didžiausių šalyje [[MargioPunios kalnaspiliakalnis]] (arba [[PuniosMargio piliakalniskalnas]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]]; Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Punios kraštovaizdžio draustinis.
 
== Istorija ==
 
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
 
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus čiatai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. XVI amžiaus pradžioje gautos [[Magdeburgo teisė]]s, XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią.

Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
 
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
 
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
eilutė 40 ⟶ 46:
 
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – [[Punelė]]s (dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip [[Ukmergė]], [[Vilnius]] ir kiti vietovardžiai).
 
==Legendos==
 
Punia ilgą laiką siejama su [[Pilėnų pilis|Pilėnų pilies]] tragedija. Ją aprašė [[Vincas Krėvė]] kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ir [[Maironis]] eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“.
 
{{ltunavigacija