Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

971 pridėtas baitas ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
|gyv = 809
|metai = 2001
|kirčl = {{Vietovardis|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè|k=4}}
|vikiteka = Category:Punia
|kirčl = {{Vietovardis|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè|k=4}}
}}
 
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio [[Druskininkai]]–[[Jieznas]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra [[Punios pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso [[Margio kalnas]] (arba [[Punios piliakalnis]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]]; Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Punios kraštovaizdžio draustinis.
 
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra [[Punios pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso vienas didžiausių šalyje [[Punios piliakalnis]] (arba [[Margio kalnas]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]]; Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Punios kraštovaizdžio draustinis.
 
== Istorija ==
 
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
 
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus čiatai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. XVI amžiaus pradžioje gautos [[Magdeburgo teisė]]s. Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIIIXVI a. dėlviduryje [[ŠiaurėsPunios karas|Šiaurės karopilis]] smarkiaivėl nukentėjosudegė, sudegėo didelėXVI dalisa. pabaigoje pastatyti miestonauji irdideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]](atkasta m.dalis miestelio žemėlapyjepamatų, užfiksuotasspėjama, gatviųkad planasjie išlikoirgi ikibuvę mūsųmediniai, dienų.tik XVIIIatskiros a.dalys pabaigojemūrinės), pastatytagalbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu mūrinėvaldžiusiems rotušėPunią.
 
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
 
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
 
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
 
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – [[Punelė]]s (dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip [[Ukmergė]], [[Vilnius]] ir kiti vietovardžiai).
 
==Legendos==
 
Punia ilgą laiką siejama su [[Pilėnų pilis|Pilėnų pilies]] tragedija. Ją aprašė [[Vincas Krėvė]] kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ir [[Maironis]] eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“.
 
{{ltunavigacija
173 584

pakeitimai