02:11, 29 birželio 2010 versija taisyti 78.60.50.166 (aptarimas) →‎Žvaigždinis paralaksas ← Prieš tai darytas keitimas		02:12, 29 birželio 2010 versija taisyti anuliuoti 78.60.50.166 (aptarimas) →‎Žvaigždinis paralaksas Kitas pakeitimas →
Eilutė 9: Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios. Žvaigždės metinis paralaksas yra kampas, kuriuo iš [[Žvaigždė\|žvaigždės]] būtų matomas [[Žemė]]s [[Orbita\|orbitos]] aplink Saulę [[didysis pusašis]]. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas [[Parsekas\|parsekais]], yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui. Parsekas (3,26 šviesmečio) - atstumas, iš kurio žvelgiant Žemės orbitos didysis pusašis būtų matomas vienos ~~lauko~~lanko sekundės kampu. Metinis paralaksas matuojamas stebint žvaigždės padėtį skirtingu metų laiku, t. y. kai Žemė būna skirtingose orbitos vietose. Paralaksas buvo pirmas patikimas būdas nustatyti atstumams iki artimų žvaigždžių. Pirmasis žvaigždės paralaksą teisingai išmatavo Frydrikas Beselis (Friedrich Bessel) 1838 metais žvaigždei 61 Cygni, naudodamas heliometrą. Žvaigždinis paralaksas dar naudojamas kitų atstumų nustatymo būdų kalibracijai. Žvaigždiniai paralaksai būna labai maži ir sunkiai išmatuojami. Mums artimiausios žvaigždės (Kentauro Proksimos) paralaksas yra tik 0,7687 lanko sekundės. Tokiu kampu būtų matomas 2 centimetrų skersmens objektas, esantis už 5,3 kilometrų.

Paralaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų