Primož Trubar: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: eo, fi, lb, pt, ru, sk, sv Keičiama: sr)
No edit summary
 
Trieste Trubaras atsidūrė vyskupo [[Bonomas|Bonomo]] globoje, buvo jo asmeninis patarnautojas, be to, katedroje giedojo kaip bažnytinio choro narys. Bonomas Trubarui paskyrė [[Loka|Lokos]] parapiją prie Zidanos tilto. Jam tuo metu tebuvo vos devyniolika metų. Lokos parapiją Trubaras greitai perleido [[pastorius|pastoriui]], o pats išvyko teologinės tarnystės į Vieną, kur prabuvo dvejus metus. [[1530]] metais vyskupas Bonomas Primožą įšventino į [[kunigas|kunigus]] ir paskyrė [[Laška|Laškos]] vikaru. Čia jis įkvėptas [[Erazmas Roterdamietis|Erazmo Roterdamiečio]] pamokslavo ir žmones supažindino su [[evangelija|evangelijos]] tiesomis. Pamokslai apie naująjį tikėjimą parapijiečiams kėlė nerimą. Užbėgdamas už akių parapijiečių pykčiui ir grasinimams, Trubaras persikėlė į [[Liubliana|Liublianą]], kur tapo katedros pamokslininku. Pamokslaudamas Trubaras rėmėsi šveicarų [[reformatorius|reformatorių]] [[cvinglistas|cvinglistų]] [[Bullingeras|Bullingero]] ir [[Pellicanas|Pellicano]] Šventojo Rašto aiškinimu, gynė Liuterio dogmą. Grafystės valdovas [[1540]] metais Trubarą dėl jo pažiūrų išvijo ir jis vėl atsidūrė Trieste, vyskupo Bonomo globoje, kuris jam paskyrė slovėnų pamokslininko darbo vietą. Bonomas jį sudomino šveicarų reformatoriaus [[Kalvinas|Kalvino]] devizais ir mąstymu. Netrukus Bonomas, padedant Liublianos vyskupui Kacijanarui, pasiekė, kad Trubaras būtų įšventintas į [[kanauninkas|kanauninkus]]. [[1542]] metais Trubaras sugrįžo į Liublianą. Gavo vikaro darbą Šenternėjoje, Dolenskoje, kur tuo metu vyskupavo naujasis vyskupas Urbanas Tekstoras, uolus [[katalikas]]. Trubarui tariamai buvo pavesta įkurti parapijos ūkį, o iš tiesų tik ieškoma pagrindo jį įkalinti. Tą šis laiku pastebėjo ir pasislėpė, paskui 1548 metais pabėgo į [[Niurnbergas|Niurnbergą]] [[Vokietija|Vokietijoje]].
 
== Kūryba ==
 
Vokietijoje, tarpininkaujant predikatui Vidui Dietrichui, gavo antrojo pamokslininko vietą [[Rotenbergas|Rotenberge]], netoli [[Tauberas|Taubero]] ir netrukus vedė Barbarą, Matijo Sitaro iš Kranjos dukterį. Tai buvo metas, kai Trubaras pradėjo planuoti ir įgyvendinti slovėnų raštijos plėtojimo idėją. Jis perėjo į [[Augsburgo konfesija|Augsburgo konfesiją]] ir tapo tikru [[protestantas|protestantu]]. Pradėjo įgyvendinti programą, kaip slovėnus įtraukti į naująjį tikėjimą spausdinto žodžio dėka. Norėdamas įtikti bendruomenės nariams, Trubaras pirmiausia praktiniam poreikiui sudarė [[Katekizmas|„Katekizmą“]] ir [[„Pradžiamokslį“|„Pradžiamokslį“]]. Savo gimtojo krašto Raščicos tarmę, pagrindinę slovėnų kalbos tarmę, vartojo kaip bendrinės kalbos pagrindą. Šią tarmę jis laikė suprantamiausia visiems slovėnams. Abi parengtas knygas Trubaras atidavė spausdinti į Morhorto spaustuvę [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Knygos buvo išspausdintos gotikiniu šriftu ir pasirodė tūkstančio kopijų tiražu:
[[1561]] metais Trubaras sugrįžo į Liublianą, kur buvo iškilmingai ir šiltai priimtas. Čia įkūrė slovėnų protestantų bažnyčią ir pasiekė, kad svarbiuose Slovėnijos regionuose būtų paskirti pamokslininkai. Deja, netrukus susiginčijo su Klombneru, kuris norėjo išspausdinti abejotinos kokybės protestantiškų bažnytinių giesmių rinkinį. Po dviejų mėnesių iš Liublianos sugrįžo į Urachą. Ten dirbo toliau. [[1562]] metais birželį Trubaras į Liublianą sugrįžo jau būdamas superintendentas. Nors ir labai užsiėmęs, toliau rašė vokišką dedikaciją kroatiškai knygai, kurią išleido Ugnadovo institute. Sudarė ir išleido „Cerkveno ordningo“ ([[1564]]) ‒ įsakymus slovėnų bažnyčiai. Šiais įsakymais pasikėsino į šalies kunigaikščio teises, todėl šis vėliau knygą konfiskavo, o Trubarą išvijo. Grįžęs iš Vokietijos, Trubaras dar keletą mėnesių pabuvo [[Laufenas|Laufene]] prie Nekaro, po to visam laikui persikėlė į [[Derendingenas|Derendingeną]], kur kunigavo iki pat mirties. 1566 metais išleido „Ta celi psalter Davidov” , naują „Abecedar“, vokiečių ‒ slovėnų kalba „Ta celi katehismus” ir kitus darbus. [[1567]] metais vėl trumpam sugrįžo į Slovėniją tam, kad iš gyvenančių Liublianoje ir [[Ribnica|Ribnicoje]] vokiečių teologų, kadaise buvusių turkų kalinių, kuo daugiau sužinotų apie Koraną. Po septynerių metų, 1574 ‒ aisiais, baigė savo viso gyvenimo darbą ir išvertė „Novi testament puslednji del”. Paskutinį jo darbą – Liuterio postilės vertimą „Hišne postile”, prabėgus net devyneriems metams po mirties išleido jo sūnus Felicijanas.
 
Trubaras mirė būdamas aštuoniasdešimties Derendingene, čia jis ir palaidotas.
 
'''Kiti darbai'''
== Kūryba ==
 
* 1550: Catechismus, z dodatkom pesmi, v gotici (ponovno 1555 v latinici)
Anoniminis naudotojas