Lietuvos miestas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 40:
== Nepriklausomybės laikotarpis ==
Per Pirmąjį pasaulinį karą ([[1914]]–[[1918]] m.) miestai smuko, sumažėjo gyventojų. [[1918]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę [[1920]]–[[1940]] m. Miestai buvo skirstomi į apskrities (daugiau kaip 10 000 gyventojų, vėliau jie vadinti I eilės) ir valsčiaus centrus (daugiau kaip 3000 gyventojų, dalis jų vėliau vadinti II eilės). Nuo [[1931]] m. pirmųjų buvo 10, kitų –21. Miestuose veikė [[savivaldybė]]s, jas sudarė miestų tarybos ir miestų valdybos, Klaipėdos krašte – magistratai. [[1924]] m. susikūrė [[Lietuvos miestų sąjunga]], [[1939]] m. jai priklausė 29 miestai. Per 1922]]–[[1928]] m. dvarų parceliacįįą skyrus tuščių žemės plotų, dalis miestų buvo išplėsti ir planingai formuojami.
Nuo [[1929]] m. miestuose nugriauta daug susidėvėjusių pastatų. Plečiamose miestų dalyse daugiausia buvo statomi 1–2 aukštų namai, centruose – 2–4 aukštų pastatai. Iškilo ir modernios architektūros objektų, daugausia Kaune. [[1928]]–[[1938]] m. Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės centruose įrengtas [[vandentiekis]] ir kanalizacija. Miestuose plėtėsi lengvoji ir maisto pramonė. [[1920]]–[[1940]] m. ypač išaugo laikinoji sostinė Kaunas – svarbiausias administracijos, pramonės, kultūros ir politinio gyvenimo centras, mažiau – Šiauliai ir Panevėžys. Lenkijos valstybės periferijoje buvęs Vilnius beveik nedidėjo. [[1940]] m. dab. Lietuvos teritorijoje buvo 34 miestai.
| |||