Nutrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 811 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
 
Nutrija pirmą kartą aprašyta Juan Ignacio Molin'os 1782 metais ir pavadinta „pele nutrija“, kuri neva priklauso [[Pelės|pelėms]]. 1792 metais Robert Kerr nutriją priskyrė nutrinių šeimai.
 
== Biologinės ypatybės ==
 
Kūno ilgis nuo snukio galiuko iki uodegos šaknies – 45 - 60 cm, krūtinės apimtis už
menčių – 29 - 46 cm. Patinai stambesni už pateles. Skirtingai nei upinio bebro, nutrijos uodega
pjūvyje apvali, o ne plokščia. Ji padengta tamsiai pilkais žvyneliais ir retais šiurkščiais šereliais; uodegos ilgis – 25 - 35 cm.
Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas (1 pav.). Galva santykinai didelė, iš viršaus
plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą kaklą. Ausys trumpos, išorėje šiek tiek
nuleistos; ausų kriauklelių vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas
nuo vandens. Šio gyvūno akys - kaktos lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys
uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekantys lietimo organų funkciją.
Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje.
Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų - šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis.
Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę - atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius
trindamos į apatinius). Lūpos už kandžių susijungia (ši burnos ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms
apgraužti augalus po vandeniu). Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pirštais. Ant priekinių ir
užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti nagai, užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko
maistą prie snukučio ar kedena, šukuoja kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra
plaukimo plėvė, kaip vandens paukščių, o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve.
Žemiau išangės yra neporinė analinė liauka, patinų liauka labiau išsivysčiusi, nei patelių. Jos
aliejingos išskyros, kuriomis nutrija ištrina kailiuką.
Nutrijos skrandis yra vienos ertmės. Suaugusios nutrijos skrandžio talpa siekia 500 cm³.
Žarnynas yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno ilgį, bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 m, iš jų: plonųjų žarnų – 5, storosios žarnos – 1,2 ir aklosios žarnos – apie 0,5 m. Pagrindinės pašaro dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24 - 30 val., suaugusioms nutrijoms – 60 - 70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150 – 200 g išmatų ir 300 – 600 cm³ šlapimo per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei triušiams, nutrijoms [[kaprofagija]] (savo išmatų ėdimas) nepasireiškia.
Nutrijos kailis skirtingose kūno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis žymiai tankesnis nei ant
nugaros. Šis subtropinis pusiau vandeninis žvėrelis šeriasi (keičia plaukelius) ištisus metus – bet
kokiu metu yra iškrentantys ir ataugantys plaukeliai. Šaltuoju metų laiku kailiukų kokybė šiek tiek
geresnė.
 
== Natūrali gyvenamoji vieta ==
 
Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos
maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų šie gyvūnai stato laikinas
buveines – lizdus arba krantuose išsikasa olas. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, jos ištisus metus
maitinasi vandens arba priekrantės augalais (nendrėmis, švendrais, švendrėmis ir kt.), pirmiausia
suėsdamos šaknis, šakniagumbius, vaisius. Jei trūksta sultingų augalinių pašarų, jos nedideliais
kiekiais ėda medžių, krūmynų lapus ir jaunų šakelių žievę. Nutrija neprisitaikiusi gyventi
užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir plaukia, bet nesiorientuoja vandenyje po ledu.
Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.
 
== Jaunikliai ir dauginimasis ==
 
Nutrijų lytį nesunku nustatyti pagal išorinius lytinius organus: patelių lytinis plyšys
yra šalia išangės, o patinų lytinis organas yra 3 – 5 cm nuo išangės (6 pav.) Patinų sėklidės
kartais būna kūno ertmėje, bet dažniausiai papilvės kanalais nusileidžia po oda, ir juos galima
užčiuopti.
Geromis šėrimo ir laikymo sąlygomis, patelės ir patinai lytiškai subręsta 4 – 5 mėnesių
amžiaus. Nuo šio periodo patinai yra nuolat aktyvūs ir gali apvaisinti pateles. Lytiškai
subrendusių patelių rujojimas kartojasi kas 24 – 30 dienų ir tęsiasi apie 36 val. Rujojimo metu
patel÷ prisileidžia patiną. Poravimasis vyksta be susikabinimo. Rujos metu patel÷ susiporuoja
4 – 6 kartus. Atskiro susiporavimo trukm÷ – 20 – 40 s. Atsivedusiai jauniklių patelei pirmasis
rujojimas prasideda antrąją dieną arba pra÷jus 2 – 3 dienoms po gimdymo. Nutrijų savybė
atsivesti jauniklių bet kuriuo metų laiku leidžia taikyti skirtingas dauginimo sistemas.
Iki 5 - 6 mėnesių amžiaus nutrijos auga intensyviausiai.
{{Commons|Myocastor coypus}}
 
 
{{Wiktionary}}
*[http://www.nsrl.ttu.edu/tmot1/myoccoyp.htm Teksasoišsamus gyvūnas-nutrijų Nutrijaaprašas]
*[http://www.nwrc.usgs.gov/special/nutria/index.htm Istorija bei kita informacija apie nutrijas]
*[http://www.nutria.com/site.php www.NUTRIA.com internetinė svetainė]
*[http://www.nationaltrappers.com/nutria.html www.NATIONALTRAPPERS.com puslapis apie nutrijas]
*[http://www.nutria.com/site14.php Puslapis apie nutrijas]
*[http://www.pwrc.usgs.gov/resshow/nutria.htm USG puslapis apie nutrijas]
*[http://www.clr.pdx.edu/projects/ans/nutria.php Projektai, susiję su nutrijomis]
120

pakeitimų