Žemaičių tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

šalys=[[Lietuva|Lietuvoje]]|

kalbančiųjų=apie 500 tūkstančių|

}}

'''Žemaičių tarmė''', [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmė, kuria daugiausia šnekama [[Žemaitija|Žemaitijoje]] (Vakarų Lietuva). Kartu su [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių tarme]], ji yra viena pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, skirstomų į smulkesnes patarmes. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija“ <ref>''Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija'', Vilnius, 2004 m., psl. 24</ref>teigiama, jog lietuvių kalbos tarmės į aukštaičių ir žemaičių kalbotyros darbuose yra skirstomos nuo seno. Tokio paties skirstymo laikomasi ir [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] <ref>Z. Zinkevičius, ''Lietuvių kalbos dialektologija'', Vilnius, 1994 m.</ref> bei kitų dialektologų darbuose (t.p. žr. <ref>http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm</ref>).

 

Kai kurios visuomeninės organizacijos ir spaudos leidiniai vietoje „žemaičių tarmės“ nuosekliai vartoja „žemaičių kalbos“ sąvoką (pvz., Žemaičių kultūros draugija) arba „žemaičių tarmės“ ir „žemaičių kalbos“ (abiem atvejais suprantamas kaip žemaičių tarmių visumą) sąvokas naudoja kaip sinonimiškas<ref>http://www.samogit.lt/kultura/Jonas_Bukantis.htm</ref>.