Danielius Haličietis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 49:
'''Danielius Haličietis''' (Danielius iš Haličo arba ''Danila Romanovičius'': Romano sūnus, Daniil, lenk. Daniel, {{uk|Данило Галицький}}; apie [[1201]] m. – [[1264]] m.) - [[Galicija|Galicijos (Haličo)]] kunigaikštis, [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] karalius.
Jo tėvas Romanas, Mstislavo sūnus, Voluinės Vladimiro kunigaikštis 1200 m. užgrobė Haličą ir kariaudamas su lenkais bandė atgauti [[Liublinas|Liublino]] sritį, bet žuvo kovose. Tėvui žuvus, Danielius tebuvo ketverių metų ir jo interesus gynė motina, remiama [[Vengrija|Vengrijos]] karaliaus Andriaus II. Haliče kunigaikščiavo [[1205]]–[[1206]], [[1211]]–[[1212]], [[1229]]–[[1231]], [[1233]]–[[1235]], [[1238]]–[[1255]]), [[1211]] m. buvo [[Peremyšlis|Pžemyšlio]] kunigaikštis, [[1212]]–[[1231]] m. [[Voluinės Vladimiras|Vladimiro]] kunigaikštis.
Kovodamas dėl sosto sudarinėjo įvairius sandėrius su kaimynais.
Savo politikoje Danielius buvo priverstas laviruoti tarp Vakarų ([[lenkai|lenkų]], [[vengrai|vengrų]], Ordino) ir Rytų ([[mongolai|mongolų]] - totorių). Batijui nusiaubus [[Kijevas|Kijevą]], Danielius liko vienu iš paskutinių savarankiškų buvusios Rusios vyresniųjų kunigaikščių. Siekdamas sutelkti pasipriešinimą totoriams, Danielius ieškojo paramos
Šio sandėrio kaina buvo trys žygiai (
Tačiau negavęs karinės paramos iš Vakarų valstybių, Danielius atsisakė karūnos, pripažino save totorių mirnyku (vasalu) ir gavo jarlyką valdyti Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Dėl to buvo priverstas dalyvauti totorių antpuolyje prieš Lietuvą. Po šio žygio susitaikė su Lietuvos karaliumi [[Mindaugas|Mindaugu]]. Danieliaus sūnus [[Švarnas]] vedė Mindaugo dukterį, o kitas sūnus Romanas, kaip Mindaugo vasalas, gavo valdyti [[Naugardukas|Naugarduką]].
{{start box}}
|