Žiotelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MTSbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Prideda: fi
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 3:
== Sandara ==
[[Image:586px-Tomato_leaf_stomate_1.jpg |thumb|right|260px|[[Pomidoras|Pomidoro]] lapo žiotelė]]
Žiotelę sudaro dvi varstomosios [[ląstelė|ląstelės]]s, tarp kurių yra plyšys. Šio plyšio platumas nepastovus ir priklauso nuo žiotelės varstymosi. Dieną jos būna praviros, o naktį beveik uždaromos. Varstymasis priklauso nuo šiose ląstelės esančio [[turgorinis slėgis|turgorinio slėgio]]. Be to, varstomosios ląstelės turi [[chloroplastas|chloroplastus]], ir todėl jos yra žalios. Šalia varstomųjų ląstelių išsidėsčiusios [[leukoplastas|leukoplastus]] turinčios pagalbinės žiotelės ląstelės, kurių būna dvi arba keturios. Pačių varstomųjų ląstelių vidinė sienelė, esanti į plyšio vidų, yra storesnė, o priešingoje pusėje (dorsalinė) - plonasienė. Kai į šią ląstelė priteka vandens, išsitempia dorsalinė sienelė ir ląstelė pasidaro kreiva, o žiotelės plyšys padidėja.
 
== Žiotelių varstymasis ==
Eilutė 10:
 
== Žiotelių išsidėstymas ==
Žiotelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, beginklės [[dirsė|dirsės]]s lapų epidermyje viename kvadratiniame milimetre jų yra apie 30, [[kopūstas|kopūsto]] - 200-300, [[klevas|klevo]] - apie 550, [[lanksva|lanksvos]] - apie 1300. Drėgnose vietose augančių augalų žiotelės yra abiejose lapų pusėse. Sausesnių vietų augalų žiotelės paprastai tik vienoje pusėje - [[dviskilčiai|dviskilčių]] apatinėje, o [[migliniai augalai|miglinių]] - viršutinėje pusėje. Vandens paviršiuje pludūriuojančių lapų (pvz., [[vandens lelija|vandens lelijų]] ir [[lugnė|lugnių]]) žiotelės tik viršutinėje lapo pusėje, o vandens augalai, kurių visi lapai panirę, žiotelių iš viso neturi (pvz.: [[plūdė|plūdės]]s, [[elodėja|elodėjos]]). Miglinių augalų žiotelės išsidėsčiusios eilėmis išilgai lapo lakšto, o kitų jos padrikai išsimėčiusios lapo epidermyje.
 
Augalo gyvenimo sąlygos taip pat svarbios žiotelių išsidėstymui. Sausų vietų augalų žiotelės įdubusios ir nuo išdžiūvimo apsaugotos savotiškomis briaunomis, o drėgnų vietų - žiotelės truputį pakilusios, kad lengviau anglies dioksidas patektų į lapus ir galėtų garinti vandenį.