Vladas Mironas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ooom (aptarimas | indėlis)
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Vladas Mironas 1892 m. baigė Panemunio pradžios mokyklą,mokymąsi tęsė [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]] (dab. [[Jelgava]], [[Latvija]]), kur susipažino su vyrsniųjų klasių mikiniais, bendramoksliais, o vėliau - bendraminčiais [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]] ir [[Juozas Tūbelis|Juozu Tūbeliu]], priklausiusiais gimnazijoje slapta veikusiai [["Kūdikis"|"Kūdikio"]] draugijai. [[1896]] m. jie ir būrelis kitų lietuvių moksleivių buvo iš gimnazijos pašalinti už atsisakymą melstis rusiškai. Vėliau daliai moksleivių leista tęsti mokslus, bet V. Mironas į ginmaziją nebegrįžo. [[1897]] jis įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. Ją baigė [[1901]] m., iki studijavo [[1904]] m. [[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kur įgijo [[teologija|teologijos]] magistro laipsnį. Įšventintas kunigu grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia iki [[1907]] m. dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo [[Choroszcz|Choroščėje]] ([[Lenkija]]), nuo [[1910]] m. -[[Valkininkai|Valkininkuose]], nuo [[1914]] m. pab. -[[Daugai|Dauguose]], buvo nuo [[1910]] iki [[1929]] m. buvo [[Merkinė|Merkinės]]s dekanas.
 
Atstovaudamas ne itin gausią Vilniaus bendruomenę V. Mironas [[1905]] m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] veikloje. Buvo [[1907]] m. įkurtos [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1905]] - [[1913]] į lietuvių kalbą išvertė D. [[Bączkowski|Bončkovskio]] tikybos vadovėlių kurie J. [[Zawadski|Zavadskio]] spaustuvėje buvo išleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei išeivių naudoti iki pat XX a. 3 deš.
Eilutė 19:
Pagrindinis V. Mirono rūpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija. Prezidento įpareigotas, jis [[1938]] m. dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Dviejų valstybių pozicijų suderinti nepavyko, tad Lietuvos vadovams teko priimti [Lenkija|Lenkijos] vadovybės [[1938]]kovo 18 d. [[ultimatumas|ultimatumą]]. [[1939]] m. kovo 20 d. gavusi [[Vokietija|Vokietijos]] ultimatumą, Lietuva buvo priversta jai perduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. V. Mironas vadovavo dviems, aštuonioliktajam ir devynioliktajam ([[1938]] m. kovo 24 - gruodžio 5 d. ir iki [[1939]] m. kovo 28 d. dirbusiems) ministrų kabinetams.
 
Palikęs premjero kėdę V. Mironas apsigyveno savo ūkyje [[Bukaučiškės|Bukaučiškėse]]e netoli [[Daugai|Daugų]] ir gyveno ten iki sovietų valdžios arešto. [[1940]] m. [[rugsėjo 12]] d. - [[1941]] m. [[birželio 23]] d. kalintas [[Alytus|Alytaus]] [[NKVD]] areštinėje ir [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]]. Karo metus praleido savo ūkyje prie [[Daugai|Daugų]] - [[Bukaučiškės|Bukaučiškėse]]e, kur buvo [[Daugai|Daugų]] parapijos vikaru.
 
Pokario metais V. Mironas vėl suimtas, spaudžiamas [[1945]] m. vasario mėn. sutiko tapti [[MGB]] agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos klebonu, tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V.Mironą kalino [[1946]] m. [[1947]] m. sausio 3 d. V. Mironas trečiąkart suimtas ir ištremtas 7 metams į griežtu režimu pagarsėjusį [[Vladimiras|Vladimiro]] ([[Rusija]]) kalėjimą. Likus mažiau nei metams iki laisvės atgavimo [[1953]] m. vasario 18 d., ištikus insulto priepuoliui, Vladas Mironas mirė. Palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.