Vilniaus elektrinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 54:
Iki [[1951]] m. ši elektrinė buvo pagrindinė ir vienintelė elektros gamintoja Vilniaus mieste. 1951 m. pastačius naują elektrinę ([[Vilniaus šiluminė elektrinė|TE-2]]), senoji Vilniaus centrinė elektrinė tapo jos padaliniu. 1953 m. elektrinė įjungta į [[Lietuvos energetika|Lietuvos energetinę]] sistemą. [[1961]] m. elektrinės garo katilai rekonstruoti ir pritaikyti kūrenti dujomis. [[1962]] m. Antroji turbina buvo rekonstruota, pritaikant šilumos tiekimui. Turbinos rotoriaus užpakalinės dalies lopetėlės buvo nupjautos, o į kondensatorių vietoj cirkuliacinio vandens paduodamas iš šiluminių trasų grįžtantis vanduo. Sumažėjo turbinų pajėgumas, tačiau žymiai pagerėjo jų darbo ekonomiškumas. Šiluma, kuri anksčiau su cirkuliaciniu vandeniu būdavo išmetama į Nerį, dabar keliavo į gamyklas ir gyventojų butus.
[[1963]] m. pastačius [[Elektrėnai|Elektrėnų]] [[Lietuvos elektrinė| elektrinę]], senoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė prarado svarbą elektros energijos tiekimo sistemoje, bet persiorientavo į šilumos tiekimą miestui. 1963 - [[1964]] m pastatyti du 100 Gcal/h našumo vandens šildymo katilai, kurie tiekė šilumą Kalvarijų, [[Ukmergė
== Muziejaus įkūrimas ==
|