22:09, 4 vasario 2006 versija taisyti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		12:19, 10 birželio 2006 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:KeistasGrybas2.jpg\|thumb\|right\|300px\|Vaisiakūnio dalys: 1. [[Kepurėlė]], 2. Apvalkalo liekanos, 3. Šydas, 4-5. Kotas, 6. Išnara]] '''Vaisiakūnis''' - paviršinė [[grybas\|grybo]] grybiena, kurią sudaro [[kepurėlė]] ir kotas. Vaisiakūniai yra įvairios formos - ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt.; jis formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas\|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštensiųjų [[augalas\|augalų]] [[audinys\|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė~~\|ląstelės~~]]s skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio. Vaisiakūnis sudarytas iš kelių audinių. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis. Eilutė 10: [[Image:Lakstelinis_himenoforas.jpeg\|thumb\|left\|150px\|Lakštelinis himenoforas]] [[Image:Vamzdelinis_himenoforas.jpg\|thumb\|left\|120px\|Vamzdelinis himenoforas]] * '''Himenoforas''' - svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora~~\|sporas~~]]s. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]], [[ūmėdė~~\|ūmėdės~~]]s, [[baltikiniai\|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz., [[baravykas\|baravyko]], [[lepšė~~\|lepšės~~]]s, [[raudonikis\|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai\|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''. * '''Himenis'''. Himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu - himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis. * '''Kotas''' - tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs. * '''Apvalkalas''' - [[musmirė~~\|musmirės~~]]s gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė - apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus. * '''Išnara''' - apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai\|musmirėms]]. * '''Šydas''' - plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su [[kepurėlė~~\|kepurėlės~~]]s kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas [[musmirė~~\|musmirėms~~]]ms, [[žvynabudė~~\|žvynabudėms~~]]ms, [[skujagalvė~~\|skujagalvėms~~]]ms, [[kazlėkas\|kazlėkams]] ir kt. [[Category:Grybai]] [[de:Fruchtkörper]]

Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų