Racionalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ro:Raționalism
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruses}}
 
'''Racionalizmas''' ({{la|rationalis}} 'protingas') – [[Gnoseologija|gnoseologijos]] kryptis, kuri laiko, kad [[protas]] turi autonomišką, nuo [[Patyrimas|patyrimo]] nepriklausančią tikrovės [[Pažinimas|pažinimo]] galią. ŠiaŠiuo sampratapožiūriu racionalizmas priešingas [[Empirizmas|empirizmui]], kuris negali paaiškinti, kaip nuo visuomet konkretaus, riboto patyrimo protas pereina prie sprendinių, kurie turi loginių visuotinumo ir būtinumo požymių.
 
Racionalizmas, pripažindamas, jog protas bei jo [[kriterijus|kriterijai]] iš dalies yra savarankiški, pirmiausia stengėsi pagrįsti [[Matematika|matematikos]] ir teorinės gamtotyros specifiką, tačiau pačios to savarankiškumo prigimties nepaaiškino. Tiek empirizmui, tiek racionalizmui bendra gnoseologinė pozicija: žmogus pažindamas santykiaująssantykiauja su tikrove vien kaip stebėtojas.
 
Racionalizmo idėjų būta jau senovės graikų filosofijoje ([[Sokratas]], [[Platonas]]), tačiau teoriškai ši kryptis buvo išplėtota tik [[XVII a.]], kai filosofija, siekdama atsiriboti nuo [[Scholastika|scholastinės]] tradicijos, išsikėlė uždavinį apibrėžti tikro pažinimo būdus ir kriterijus. Žymiausias naujųjų laikų racionalizmo teoretikas buvo [[Renė Dekartas|R. Dekartas]], iškėlęs [[prielaida|prielaidą]], kad idėjos įgimtos ir intuityviai akivaizdžios. Racionalizmas buvo plėtojamas [[Benediktas Spinoza|B. Spinozos]], [[Gotfrydas Leibnicas|G. V. Leibnico]], [[Klasikinis vokiečių idealizmas|klasikinio vokiečių idealizmo]].<ref>{{LTE|IX}} 283–284 psl.</ref>
 
== Šaltiniai ==