Hanibalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ta:ஹன்னிபால்
Povilasz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
Po tėvo mirties Hanibalas tapo vyriausiu kartaginiečių vadu. Vedęs Ispanijos princesę jis ėmėsi valdyti [[Ispanija|Ispaniją]]. 219 m. pr. m. e. Hanibalas puolė Saguntą, nepriklausomą Iberijos miestą prie Ebro upės. Pagal Romos ir [[Kartaginos sutartis|Kartaginos sutartį]], iki I Punų karo, ties Ebru Iberijos pusiasalyje kartaginiečių įtakos zona baigėsi. Nors Saguntas buvo Ebro pietuose, bet romėnams, kurie palaikė glaudžius ryšius su šiuo miestu, ši kartaginiečių ataka buvo iššūkis II Pūnų karo pradžiai.
 
Savo garsųjį žygį į [[Italija|Italiją]] jis pradėjo 218 m. pr. m. e. pavasarį. Jo armiją sudarė 40,000 pėstininkų, šiek tiek kavalerijos ir karo dramblių. Per penkis mėnesius iš [[Iberija|Iberijos]] jis per [[Pirėnai|Pirėnus]] ir [[Alpės|Alpes]] nužygiavo į šiaurinę Italijos dalį. Norėdamas kompensuoti žygyje prarastus karius jis prijungė prie armijos karių iš draugiškų keltų genčių. 218 m. Hanibalas įveikė romėnus [[TrebijaTrebijos mūšis|Trebijos]] mūšyje]], 217 m. prie [[Trasimenė]]s, 216 m. prie [[Kanai|Kanų]]. Po pergalingo Kanų mūšio [[Kapuja]], antras pagal dydį Romos miestas prisijungė prie Hanibalo. Hanibalas laikė armiją Italijoje daugiau nei dešimtmetį nepatirdamas jokio didesnio pralaimėjimo, tačiau užbaigti karo jam taip pat nepavyko. Įgyvendinti pagrindinį tikslą – užimti gerai įtvirtintą Romos miestą Hanibalui trūko apgulties įrangos.
 
Per tą laiką Romos armija persigrupavo. Romos pajėgos surengė žygius į [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afriką]] ir privertė jį 203 m. grįžti į Kartaginą, kur jis 202 m. pralaimėjo Zamos mūšyje. Susitarus dėl taikos, kuri laiką dirbo vyriausiuoju teisėju, bandydamas reformuoti Kartaginą. Praėjus 14 metų nuo Zumos mūšio, išsigandusi dėl Kartaginos galios augimo Roma pareikalavo jo nušalinimo. Hanibalas pabėgo pas Sirijos karalių [[Antiochas III|Antiochą III]], kur buvo patarėju karui su [[Roma]] ir vadovavo kariniam laivynui. Po pralaimėjimo gyveno pas [[Bitinija|Bitinijos]] valdovą, vėliau nusižudė.