Pranas Narušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Botas: Automatinis teksto keitimas (- 01]] + 1]])
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 4:
==Biografija==
 
Baigęs Kartenos pradžios mokyklą, kurį laiką mokėsi Plungės mokytojų seminarijoje. Tėvas Viktoras Narušis išmokė vargonuoti. [[1931]] - [[1940]] Pranas buvo Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro muzikantas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Plungė|Plungėje]]je, [[Telšiai|Telšiuose]] ir kitur. Išėjęs į atsargą, dirbo savo ūkyje Kartenoje ir vargonininkavo bažnyčioje, suorganizavo parapijos chorą.
 
Nuo [[1946]] iki mirties buvo Kartenos kultūros namų meno vadovas, suorganizavo pučiamųjų orkestrą ir mišrųjį chorą ir rengė koncertus. Daug metų Kartenos vidurinėje mokykloje dėstė muziką, vadovavo moksleivių chorams ir vokaliniams ansambliams. Vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą parengė [[1955]] respublikinei dainų šventei. Jo parengti kolektyvai dalyvavo Kretingos rajono dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. Buvo Kretingos rajono dainų švenčių organizatorius ir dirigentas. Parašė muziką spektakliui „Eglė žalčių karalienė", dainų chorui: „Jūrai", „Ruduo lietuviškam kaime", „Laukinė obelis", „Vyrai prie jūros" ir kt. Pučiamųjų orkestrui parašė maršą „Tūkstantis žingsnelių" ir valsą „Ruduo lietuviškam kaime". Išaugino du sūnus: vilniškis Jurgis Narušis - gamtos mokslų daktaras, docentas; klaipėdiškis Pranas Narušis - klarnetininkas, docentas.