Fiskalinė politika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
Pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių('''T''') arba vyriausybės išlaidų ('''G''') keitimas.
 
Didžiausia dalis fiskalinės politikos yra mokesčių koregavimas. Valstybė kartu su fiskaline politika nuolatos vykdo [[monetarinė politika|monetarinę politiką]]. VykdydantVykdant monetarinę politiką, leidžiami pinigai ūkio augimo tendencijoms išlaikyti (subsidijuojamos įvairios ūkio šakos) ir struktūrinius svyravimus koreguoti (įvairioms ūkio šakoms suteikiamos mokestinės lengvatos). Dažnai pinigų trūkumas padengiamas išleidžiant pinigų emisiją.
 
Fiskalinė politika padeda stabilizuoti ūkį, jei valstybinės įstaigos gali numatyti [[makroekonomika|makroekonomines]] tendencijas ir priimti aktyvius ir teisingus sprendimus. Dabartinė fiskalinė sistema grindžiama įdiegtais ekonominiais mechanizmais, vykdančiais ūkio ''automatinių stabilizatorių'' funkciją. Prie automatizuotų stabilizatorių priskiriami progresyviniai ir procentiniai mokesčiai, bedarbių pašalpos bei socialinės išmokos.