Georg Wilhelm Friedrich Hegel: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (wz prastinimas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
|vikiteka= Georg Wilhelm Friedrich Hegel
}}
'''Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis''' ([[1770]] m. [[rugpjūčio 27]] d. – [[1831]] m. [[lapkričio 14]] d.) – [[Vokietija|vokiečių]] [[filosofas]], vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu ( [[Immanuel Kant]] ), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų.
 
==Biografija==
Logikos objektas yra absoliuti idėja pati savaime, nepriklausanti nuo realizavimosi pasaulyje. Ji išskleidžia grynąjį absoliuto turinį, yra grynasis mąstymas. Hegelio logika peržengia formaliosios logikos ribas – neapsiriboja mąstymo formomis, bet siekia atskleisti vidinį, savaiminį jo turinio plėtojimąsi, yra '''dialektinė logika'''. Joje filosofas absoliučią idėją išdėstė kaip vieną iš kitos kylančių mąstymo kategorijų seką, kurių įrodymas yra pati jų sisteminė vienybė. [[Logika|Logikos]], kaip pradinio idėjos sklaidos etapo, įteisinimas suteikė Hegeliui loginius [[Idealizmas|idealizmo]] ir panlogizmo pavadinimus.
 
Hegelis '''gamtos filosofijoje''' gamtą traktavo kaip mąstančio proto kūrinį. Gamta yra idėjos suišorėjimas, jos kitabūtis, nuopolis. Gamtoje idėja negali įgyti adekvačios išraiškos, nes gamta yra jai svetimo idealaus turinio išorinė išraiška, neturinti vidinių raidos potensijų. Gamtoje slypi prieštaravimas: kaip baigtinių daiktų sritį ją valdo būtinumas, o joje, kaip idėjos kitabūtyje , vyrauja vidinis tikslingumas. Pastarasis yra gamtos įveikos galimybė.
 
'''Dvasios filosofijoje''' Hegelis nagrinėjo idėjos sugrįžimą iš kitabūties į save kaip susvetimėjimo įveiką. Dvasia yra gamtos, materijos priešingybė, ji kyla ne iš pačios gamtos, o tik išsivaduodama iš jos. Idėjos sugrįžimas įvyksta žmogaus, jo socialinio gyvenimo, dvasinės veiklos formų tapsme. Tik įveikdamas gamtos svetimumą absoliutas įsisąmonina save kaip dvasią. Dvasios tapsmas pereina 3 pakopas – '''subjektyviosios''', '''objektyviosios''' ir '''absoliučiosios''' dvasios.
*'''Subjektyviojoje dvasioje''' žmogus iš pradžių iškyla kaip betarpiškai kūniškas, po to įsisąmonina sielos priešingumą kūnui, galiausiai suvokia save kaip dvasinę esybę.
 
*'''Objektyvioji dvasia''' – tai tos gyvenimo formos (teisė, moralė, dorovė), kurias sukuria žmonių visuomenė.
 
[[Teisė]] išreiškia tai, kas visiems privaloma, bet toks išorinis privalėjimas moralėje prieštarauja individualiems įsitikinimams. Prieštaravimas išsprendžiamas antruoju neigimu – dorovėje, kuri yra teisinio turinio ir moralinio įsitikinimo vienybė. Ši sintezė aukščiausią laipsnį pasiekia valstybėje, kurioje subjektas sutampa su substancija, todėl yra dieviškosios prigimties.
==Hegelizmas==
 
'''Hegelizmas''' – tai didinga filosofijos sistema, kurioje ankstesnės filosofijos įgijo savo vietą ir prasmę. G.W.F.Hegelio idėjas toliau plėtojo '''hėgelizmas''' ir '''neohėgelizmas'''. Jo filosofiją interpretavo S.Kierkegaard‘as, K.Marxas, M.Heideggeris, H.G.Gadameris ir kiti.
 
==Svarbiausi veikalai==
174 866

pakeitimai