Nepasitenkinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

40 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
[[Buda]], sakydamas „kančia“, neprieštarauja gyvenimo laimei. Netgi priešingai, jis nuolat kartoja, kad gyvenimas turi visą spektrą laimės apraiškų, materialių ir dvasinių, derančių ir pasauliečiams, ir vienuoliams. Šaltiniuose (pvz., Anguttara - nikaya) randame [[laimė]]s aprašymų, kur minima šeimos laimė ir vienumos laimė, jutiminių malonumų laimė ir išsižadėjimo laimė, prisirišimo ir neprisirišimo laimė, fizinė laimė ir proto laimė. Tačiau visas šias laimes, nežiūrint vienų tariamo šventumo, kitų žemiškumo, savyje apima ''duhkha''. Taigi budizme kažkas yra kančia, arba ''duhkha'', ne dėl to, kad verčia kentėti kasdienine prasme, o todėl, kad „'''visa, kas laikina, yra ''duhkha'''''“.
 
Dėl kančios svarbumo, Budos mokymas būna vadinamas pesimistišku. Iš tiesų jis – nei pesimistiškas, nei optimistiškas. Tinkamiausia būtų jį vadinti tikrovišku, kadangi jis nusako pasaulį tikroviškai, nei jį pagražindamas, nei apjuodindamas. Jis nei siūlo gyvenimą be rūpesčių [[rojus|rojuje]], nei gąsdina sunkiai įsivaizduojamais kankinimais ir [[nuodėmė]]mis. Budizmas tiktai tiksliai ir objektyviai aiškina, "kas aš esu" ir „kas Tutu esi“, ir kokia yra asmeninė būtis aplinkiniame pasaulyje, bei nurodo kelią į tobulą (budistiniu supratimu) laisvę, ramybę, atsipalaidavimą ir laimę. O kančia, gyvenimą lydintys sunkumai, tėra tikrovės suvokimo pradžia, vedanti į išsilaisvinimą.
 
== Šaltiniai ==
899

pakeitimai