Nevarėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: el:Νεβαρενάι |
red. |
||
Eilutė 16:
}}
'''Nevarėnai''' – miestelis [[Telšių rajono savivaldybė]]ne, prie kelio [[Telšiai]]
Yra medinė [[Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia]] (pastatyta [[1785]] m.; su varpine), veikia [[Nevarėnų vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė. == Istorija ==
[[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis|Ceklio]] žemei. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. [[1602]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia. [[1721]] m., siekiant atgaivinti po [[maras|maro]] miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.▼
[[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje [[1853]] m. mokėsi 34 vaikai. Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų ([[karpis|karpių]]) ūkį.
▲[[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis|Ceklio]] žemei. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. [[1602]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia. [[1721]] m., siekiant atgaivinti po maro miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.
[[
Veikė aktyvi [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulių organizacija]] (įkurta [[1920]] m.). [[1936]] m. Telšių apskrities architektas [[Steponas Stulginskis]] parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: [[Liudas Gira|Liudo Giros]] dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.
[[1940]] m. turėjo apie 550 gyventojų.
Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. [[2002]] m. patvirtintas [[Nevarėnų herbas]].
=== Pavadinimo kilmė ===
Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“ „Rena!“ Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.
== Šnekta ==
Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją [[1975]] m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.
== Literatūra ==
* Nevarėnai: istorija ir dabartis. - V.: Homo liber, 2006. - 88 p. - ISBN 9955-716-14-2
{{ltunavigacija
|