21:42, 22 balandžio 2010 versija taisyti Idioma-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 56 523 keitimai S robotas Šalinama: el:Νεβαρενάι ← Prieš tai darytas keitimas		12:07, 6 birželio 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 16: }} '''Nevarėnai''' – miestelis [[Telšių rajono savivaldybė]]ne, prie kelio [[Telšiai]]–-[[Mažeikiai]]. [[Nevarėnų seniūnija\|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Yra medinė [[Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia\|Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia]] (pastatyta [[1785]] m.; su varpine), veikia [[Nevarėnų vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė. == Istorija == [[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis\|Ceklio]] žemei. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. [[1602]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia. [[1721]] m., siekiant atgaivinti po [[maras\|maro]] miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.▼ [[Motiejus Valančius\|Motiejaus Valančiaus]] laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje [[1853]] m. mokėsi 34 vaikai. Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų ([[karpis\|karpių]]) ūkį. ▲[[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis\|Ceklio]] žemei. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. [[1602]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia. [[1721]] m., siekiant atgaivinti po maro miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. [[~~Motiejus Valančius\|Motiejaus Valančiaus]] laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje [[1853~~1927]] m. ~~mokėsi~~atidaryta 34pašto ~~vaikai. [[1940]] m. turėjo apie 550 gyventojų. Miestelio būta šviesaus: dar [[1934]] m. iškilmingai atidarytas knyginėlis~~agentūra. [[1929]] m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė~~. Veikė aktyvi šaulių organizacija, įsikūrusi 1920 m. 1927 m. atidaryta pašto agentūra~~. [[1933]] m. baigta grįsti Didžioji gatvė. [[~~1936~~1934]] m. ~~Telšių~~iškilmingai ~~apskrities~~atidarytas ~~architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šalių organizacijos namams statyti~~knygynėlis. [[1937]] m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: [[Liudas Gira\|Liudo Giros]] dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“. Pradžios mokykla 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį. Veikė aktyvi [[Lietuvos šaulių sąjunga\|šaulių organizacija]] (įkurta [[1920]] m.). [[1936]] m. Telšių apskrities architektas [[Steponas Stulginskis]] parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: [[Liudas Gira\|Liudo Giros]] dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“. [[1940]] m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. [[2002]] m. patvirtintas [[Nevarėnų herbas]]. === Pavadinimo kilmė === Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“ „Rena!“ Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas. == Šnekta == Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją [[1975]] m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė. == Literatūra == * Nevarėnai: istorija ir dabartis. - V.: Homo liber, 2006. - 88 p. - ISBN 9955-716-14-2 {{ltunavigacija

Nevarėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų