20:17, 20 gegužės 2006 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		23:12, 9 birželio 2006 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: Po [[1920]] m. [[Lenkija\|Lenkijos]] ginkluoto puolimo Lietuvos kontroliuojamoje [[Vilniaus vyskupija\|Vilniaus vyskupijos]] teritorijoje liko tiktai Merkinės ir dalis Giedraičių bei Trakų dekanatų. [[1922]] m. naujai suskirsčius vyskupiją, šiapus administracinės linijos, Lietuvos pusėje, sudaryti šie dekanatai: Giedraičių, Merkinės, Molėtų, Stakliškių ir Žaslių. [[1922]] m. Vilniaus vyskupas [[Jurgis Matulaitis]] Lietuvos Respublikos kontroliuojamą [[Vilniaus vyskupija\|Vilniaus vyskupijos]] dalį administruoti pavedė lenkų valdžios iš Vilniaus ištremtam kunigui [[Juozapas Kukta\|Juozapui Kuktai]]. Jis įsikūrė [[Kaišiadorys~~\|Kaišiadoryse~~]]e. Faktiškai iš šios [[Vilniaus vyskupija\|Vilniaus vyskupijos]] dalies [[1926]] m. įsteigiama pati mažiausia '''Kaišiadorių vyskupija'''. Jai, be minėtų 5 dekanatų, priskirta [[Žemaičių vyskupija\|Žemaičių vyskupijos]] Želvos parapija, Suginčių filija, taip pat dalis Lyduokių, Pabaisko, Rumšiškių ir Skarulių parapijų (iš viso 63 bažnyčios). Pirmasis Kaišiadorių vyskupas [[Juozapas Kukta]] dieceziją suskirstė į 9 dekanatus: Alytaus, Giedraičių, Merkinės, Molėtų, Saldutiškio, Stakliškių, Širvintų, Žaslių ir Žiežmarių. [[1939]] m. prie '''Kaišiadorių vyskupijos''' prijungta Kauno vyskupijos [[Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia]]. [[1928]] m. sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai). Statoma Kaišiadorių parapinė bažnyčia pertvarkyta į katedrą (įrengta [[1932]], konsekruota [[1936]] m.). [[1933]] m. buvo baigiami statyti vyskupų rūmai. [[1940]] m. vyskupijai priklausė 67 bažnyčios. [[1941]] m. raudonarmiečiai nužudė 5 Kaišiadorių vyskupijos kunigus. [[1941]] m. [[birželio 24]] d. vokiečiai sušaudė Alytaus kleboną Kostą Paulavičių ir vikarą Vincą Mazurkevičių. Pokario metais 47 vyskupijos kunigai tapo politkaliniais, 8 iš jų nukankinti kalėjimuose ar lageriuose. [[1946]] m. [[gruodžio 8]] d. suimtas vyskupas [[Teofilius Matulionis]], dar 1923-[[1925]] ir [[1929]] - [[1933]] m. sovietinių kalėjimų kankinys. [[1956]] m. paleistas, tačiau jam trukdyta ir drausta vykdyti vyskupo pareigas. Taip pat neleista eiti pareigų [[1957]] m. [[gruodžio 25]] d. įšventintam Kaišiadorių vyskupui [[Vincentas Sladkevičius\|Vincentui Sladkevičiui]]. Jis buvo ištremtas į [[Nemunėlio Radviliškis\|Nemunėlio Radviliškį]]. [[1959]] m. valdžios įsakymu vyskupijos kurija iškelta į [[Vievis\|Vievį]], [[1978]] m. jai vėl leista įsikurti [[Kaišiadorys~~\|Kaišiadoryse~~]]e. [[1982]] m. leista eiti pareigas vyskupui [[Vincentas Sladkevičius\|V. Sladkevičiui]]. [[1992]] m. pabaigoje buvo 66 parapijos, iš jų 18 bažnyčių aptarnavo kitų parapijų kunigai. ==Vyskupijos vyskupai ir administratoriai==

Kaišiadorių vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų