Paralaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: scn:Parallassi
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Parallax Example.svg|thumb|Supaprastinta paralakso iliustracija]]
'''Paralaksas''' yra kosminio kūno padėties dangaus sferoje regimasis pokytis dėl stebėtojo vietos kitimo. '''ParinįObjektas paralaksą'''stebimas sukelia [[Žemė]]sdviejų sukimasisskirtingų apie ašįvietų, dėl ko kinta jo vieta dangaus sferoje, paralaksas reiškiamas kaip kampas tarp spindulių iki objekto abiem atvejais. Pats terminas '''metinį paralaksąparalaksas''' sukeliayra Žemėskilęs skriejimas aplinkgraikiško [[Saulė|Saulę]],žodžio 100παράλλαξις metų(''parallaxis''), paralaksąreiškiančio [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] judėjimas"pasikeitimas", [[Galaktika|Galaktikoje]]"permaina".
Artimesnių objektų paralaksai būna didesni nei tolimesnių, todėl paralaksas gali būti naudojamas matuoti atstumams. Taip astronomai matuoja atstumus iki objektų, esančių ne Saulės sistemoje. [[Hipparcos]] kosminis palydovas jau išmatavo daugiau nei 100,000 artimų žvaigždžių paralaksus.
 
Paralaksas taip pat pasireiškia tokiuose optiniuose instrumentuose kaip binokliai, mikroskopas ir TLR kamera. Daugumos gyvūnų, taippat ir žmonių, smegenys naudoja paralaksą nustatyti atstumams iki aplink esančių objektų.
Pagal paralaksą yra nustatomas atstumas nuo Žemės iki stebimo kosminio kūno. Parinis paralaksas yra lygus kampui, kurio viršūnė yra kosminio kūno centras, o kraštinės - kryptis į Žemės centrą ir stebėjimo vietą Žemės paviršiuje.
Paros paralaksas yra lygus nuliui – jei stebimas objektas yra [[Zenitas|zenite]] ir yra didžiausias, jei kosminis objektas yra stebėjimo vietos [[Horizontas|horizonte]] (tuomet jis vadinamas '''horizontiniu paralaksu'''). Kadangi Žemės spindulys nėra visur vienodas (Žemė yra suplota per polius, [[geoidas|geoido]] formos), standartine baze laikomas Žemės pusiaujinis spindulys. Horizontinis paralaksas, nustatytas remiantis tokia baze yra vadinamas '''horizontinis pusiaujinis paralaksas'''.
 
== Atstumų matavimas astronomijoje ==
'''Metinis žvaigždės paralaksas''' yra kampas, kuriuo iš [[Žvaigždė|žvaigždės]] būtų matoma [[Žemė]]s [[Orbita|orbitos]] aplink Saulę [[didysis pusašis]]. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas [[Parsekas|parsekais]], yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui:
 
=== Žvaigždinis paralaksas ===
<math>r = \frac{1}{\pi}\, ,</math>
 
Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios.
čia paralaksas <math>\pi</math> yra matuojamas kampinėmis sekundėmis.
 
Žvaigždės metinis paralaksas yra kampas, kuriuo iš [[Žvaigždė|žvaigždės]] būtų matomas [[Žemė]]s [[Orbita|orbitos]] aplink Saulę [[didysis pusašis]]. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas [[Parsekas|parsekais]], yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui. Parsekas (3.26 šviesmečio) - atstumas, iš kurio žvelgiant Žemės orbitos didysis pusašis būtų matomas vienos lauko sekundės kampu. Metinis paralaksas matuojamas stebint žvaigždės padėtį skirtingu metų laiku, t.y. kai Žemė būna skirtingose orbitos vietose. Paralaksas buvo pirmas patikimas būdas nustatyti atstumams iki artimų žvaigždžių. Pirmasis žvaigždės paralaksą teisingai išmatavo Frydrikas Beselis (Friedrich Bessel) 1838 metais žvaigždei 61 Cygni, naudodamas heliometrą. Žvaigždinis paralaksas dar naudojamas kitų atstumų nustatymo būdų kalibracijai.
 
Žvaigždiniai paralaksai būna labai maži ir sunkiai išmatuojami. Mums artimiausios žvaigždės (Kentauro Proksimos) paralaksas yra tik 0.7687 lanko sekundės. Tokiu kampu būtų matomas 2 centimetrų skersmens objektas, esantis už 5.3 kilometrų.
 
1989 metais žvaigždžių paralaksams matuoti buvo paleistas [[Hipparcos]] kosminis palydovas. Tačiau net ir [[Hipparcos]] tegali išmatuoti tik žvaigždžių, esančių iki 1,600 šviesmečių atstumu, paralaksus. Tai tik šiek tiek daugiau nei vienas procentas viso Paukščiu Tako galaktikos skersmens. [[ESA]] planuojama [[Gaia misija]], kuri prasidės 2012 metais, galės matuoti paralaksus 10 mikro lauko sekundžių tikslumu. Tai leis išmatuoti paralaksus žvaigždių ir galbūt planetų, esančių už šimtų tūkstančių šviesmečių nuo mūsų.
 
=== Skaičiavimas ===
[[Image:Stellarparallax2.svg|thumb|175px|right|Žvaigždės paralaksas]]
 
Atstumų matavimas paralaksu yra paremtas trikampių geometrija. Metinio žvaigždžių paralakso atveju tai yra Žemės orbitos skersmuo. Paralaksinis trikampis yra labai ilgas ir siauras, žinant atstumą tarp dviejų taškų, iš kurių atlikti stebėjimai ir paralaksą (kuris visada mažesnis nei 1 lanko sekundė, todėl kiti du kampai yra beveik 90 laipsnių), galima apskaičiuoti kitas dvi trikampio kraštines.
Kadangi kampas yra mažas, atstumas iki objekto (parsekais) gali būti išreiškiamas taip:
<math>r = \frac{1}{\pi}\, ,</math>
čia paralaksas <math>\pi</math> yra matuojamas kampinėmis sekundėmis.
Atstumas iki Kentauro Proksimos yra 1/0.7687 = 1.3009 pc = 4.24 šm.
 
=== Formulės išvedimas ===
{{astro-stub}}
Stačiąjam trikampiui,
{{Commons|Category:Parallax|no=T}}
: <math>\sin p = \frac {1 AU} {d} ,</math>
kur <math>p</math> yra paralaksas, 1 AU yra atstumas nuo Žemės iki Saulės, o <math>d</math> - atstumas iki žvaigždės.
Kadangi kampai maži (iki vieno radiano),
: <math>\sin x \approx x\textrm{\ radians} = x \cdot \frac {180} {\pi} \textrm{\ degrees} = x \cdot 180 \cdot \frac {3600} {\pi} \textrm{\ arcsec} ,</math>
tada paralaksas sekundėmis bus
:<math>p'' \approx \frac {1 \textrm{\ AU}} {d} \cdot 180 \cdot \frac{3600} {\pi} .</math>
Jei paralaksas yra 1", tada atstumas
:<math>d = 1 \textrm{\ AU} \cdot 180 \cdot \frac {3600} {\pi} = 206,265 \textrm{\ AU} = 3.2616 \textrm{\ ly} \equiv 1 \textrm{\ parsec} .</math>
Taip ir apibrėžiamas parsekas. Parsekas yra labai patogus vienentas matuojant paralaksus, nes atstumas parsekais <math>d = 1 / p</math>, kai paralaksas duotas lanko sekundėmis.
 
[[Kategorija:Astronomija]]