Antanas Didžiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., using AWB |
img |
||
Eilutė 3:
| vardas = Antanas Didžiulis
| titulas =
| vaizdas = 1922Antanas Didžiulisjb.jpg
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas = Antanas Didžiulis apie 1922 m.
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1883|2|7}}
| gimimo vieta = [[Griežionėlės]]e, [[Anykščių
| mirė = {{Mirė|1960|3|11|1883|2|7}}
| mirties vieta = [[Panevėžys|Panevėžyje]]
| palaidotas =
| tėvas = [[Stanislovas Didžiulis]]
| motina = [[Liudvika Didžiulienė]]
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai =
<!-- Veikla -->▼
| veikla = gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas
| sritis =
eilutė 23 ⟶ 22:
| pareigos =
| partija = [[1905]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]]
| išsilavinimas =
| alma_mater = <div>
eilutė 39 ⟶ 37:
== Biografija ==
Kilęs iš [[Bajorai (luomas)|bajorų]], [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulio]] ir rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės]] (''Žmonos'') šeimos. [[1896]]–[[1904]] m. mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]]. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, [[1896]] m. dalyvavo moksleivių maište prieš [[pravoslavai|pravoslavų]] maldų skaitymą rusiškai. Iš gimnazijos pašalintas, bet motinos L. Didžiulienės iniciatyva [[1897]] m. vėl priimtas. [[1904]]–[[1905]] m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] istoriją ir filologiją.▼
=== Šeima ===
Nuo [[1905]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] (LSDP) narys, už dalyvavimą [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905–1907 m. revoliuciniuose]] įvykiuose suimtas, kalėjo [[Ukmergė]]s ir [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimuose]]. [[1906]] m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir [[1907]] m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]], Jenisiejaus guberniją. [[1911]] m. pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, [[1912]]–[[1914]] m. studijavo mediciną [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitete]], buvo LSDP Užsienio biuro narys.▼
Kilęs iš [[Bajorai (luomas)|bajorų]], [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulio]] ir rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės]] (''Žmonos'') šeimos. Broliai ir seserys: Ona Sketerienė ([[1878]]-[[1960]] m.) – akušerė, Emilija Didžiulytė ([[1879]]-[[1962]] m.) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, [[Vytautas Didžiulis]] ([[1881]]-[[1956]] m.) – pedagogas, gamtininkas, [[Vanda Albrechtienė]] ([[1881]]-[[1941]] m.) – gydytoja ir rašytoja, [[Michalina Ševeliovienė]] ([[1884]]-[[1973]] m.) – pedagogė ir knygnešė, Algirdas Severinas Didžiulis ([[1887]]-[[1916]] m.) – spaustuvininkas, kariškis, [[Aldona Kazanavičienė]] ([[1888]]-[[1968]] m.) – pedagogė ir rašytoja. Vedė [[1910]] m. tremtyje, žmona mokytoja Serafima Michailova-Didžiulienė ([[1888]]-[[1983]] m.), tremtinė iš Permės srities ([[Rusija]]). Vaikai: [[Halina Didžiulytė-Mošinskienė]] ([[1911]]-[[2004]] m.) – pedagogė, rašytoja, [[Brazilija|Brazilijos]] lietuvių visuomenės veikėja, [[Algirdas Didžiulis]] ([[1915]]-[[2009]] m.) – inžinierius mechanikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė (g. 1923 m.) – gydytoja, Liudas Didžiulis ([[1925]]-[[1941]] m.). <ref>[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=86 Antanas Didžiulis. Anykštėnų biografijų žinynas]</ref>
▲
▲Nuo [[1905]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] (LSDP) narys, už dalyvavimą [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905–1907 m. revoliuciniuose]] įvykiuose suimtas, kalėjo [[Ukmergė]]s ir [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimuose]]. [[1906]] m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir [[1907]] m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]], Jenisiejaus guberniją. [[1911]] m. su žmona pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, [[1912]]–[[1914]] m. studijavo mediciną [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitete]], buvo LSDP Užsienio biuro narys, gyveno [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]].
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, [[1919]]–[[1960]] m. dirbo [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] ligoninės vyr. gydytoju Panevėžyje, [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] gydytoju, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, vadovavo Panevėžio meno kultūros draugijai „Aidas“, organizavo vakarus, vaidino spektakliuose, operetėse, buvo liaudies universiteto lektorius ir Panevėžio kraštotyros draugijos narys. Nuo [[1935]] m. Draugijos kovai su tuberkulioze centro valdybos narys, organizavo medicinos parodas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais vokiečių persekiotas už antihitlerinio judėjimo rėmimą, nužudytas jo sūnus 16-metis Liudas. [[1941]]-[[1945]] m. gyveno [[Tauragė]]je, buvo [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrities]] gydytojas. Po karo grįžęs į Panevėžį buvo Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, vėliau iki gyvenimo pabaigos – Panevėžio respublikinės ligoninės gydytojas patologanatomas.
[[1947]]–[[1951]] m. [[LTSR AT|LSSR Aukščiausios Tarybos]] deputatas.
Bendradarbiavo laikraščiuose [[Naujoji Gadynė|„Naujoji Gadynė“]], „[[Žarija (žurnalas)|Žarija]]“, „[[Skardas]]“, „[[Kova]]“, „[[Socialdemokratas]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Panevėžio balsas]]“.
== Įvertinimas ==
{{DEFAULTSORT:Didziulis, Antanas}}▼
* [[1945]] m. – Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės vardas:
* [[1955]] m. – [[Lenino ordinas]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos revoliucionieriai]]
| |||