Budizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S dar patikrinsiu kitą kart; jeigu klaidų rasite - prašau neatmesti, bet pataisyti. Dėkui. |
S pataisymai |
||
Eilutė 6:
Budizmas turi panašumų į [[Hinduizmas|hinduizmą]], bet pagrindai yra skirtingi. Buda yra gimęs Indidoje, hinduizmo etapo metu, tai jam suteikė galimybę išbandyti šio tikėjimo principus. Būdamas brahmanu - badaujant atsiskyrus nuo visuomenės, Buda susidarė kritiška požiūrį į [[brahmanas|brahmaniška]] praktiką. <ref>http://journals.cambridge.org/action/displayAbstract?fromPage=online&aid=5457884 European Journal of Sociology (1974), 15:101-123 Cambridge University Press. ''Buddhist texts can be found which attack the Brahmanical view of how society should be organized: Budistų tekstai atakuoja brahmaniškus požiūrius.''</ref> Budizmas ir [[hinduizmas]] egzistavo kartu, bet jie netapo viena religija ir išlaikė savo savotiškumus.
Buda yra laikomas pusiau istorine, pusiau legendine asmenybe. <ref>http://books.google.com/books?id=NE-fmHzumWkC&lpg=PP1&pg=PP1#v=onepage&q&f=false ''The life of Buddha as legend and history'', Edward J. Thomas. </ref> Apie jo gyvenimą rašoma įvairiai, bet pagrindai yra vienodi.<ref>http://www.jstor.org/pss/3269585 P Kvaerne-Numen, 1972 JSTOR. ''Aspects of the Origin of the Buddhist Tradition in Tibet.''</ref> Aprašymai teigia, kad prieš Budos gimima buvo išpranašauta, kad jis taps arba galingu karaliumi arba gerbiamu išminčiumi.<ref>http://www.jstor.org/pss/597649 ''The Buddha Birthdate Employing New Tables of Planetary Longitudes.''</ref> Tą žinodamas Budos tėvas nutarė daryti viską, kad jo sūnus eitu karališku, o ne išminčiaus keliu, bet jo tikslai
Budos mokymai propaguoja sąmoningumą, skatina geraširdiškumą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta Hinduizme pasitaikančio Dievų ar žmogaus garbinimo. Nors priklausomai nuo šalies ir vietovės, pačio Budos, bei statulos vaizduojančios nuoširdumo manifestacija [[Avalokitesvara]] garbinamos ritualinėse apeigose. Tokios apeigos yra skirtos vaizduotėje išlaikyti Avalokitesvaros vaizdą, taip atsižvelgiant į nuoširdumą.<ref>http://en.cnki.com.cn/Article_en/CJFDTOTAL-ZGBJ200802012.htm ''A Study on the Buddhist Worship Idols in Gaogouli Kingdom.''</ref> Budizmas yra priskiriamas religijom, nors jis neturi teizmo pagrindų ir nėra pagrįstas tikėjimu į Dievą, o Buda nėra laikomas budistų Dievu. Budizmas ragina žmogui pačiam pasirinkti jam tinkamą kelią. Dėl to kartais iškyla klausimas ar tai apskritai yra religija ar filosofija. Budizmas yra įvardintas, kaip ''ne religijos'' religija, filosofija, bei gyvenimo būdas. <ref>http://books.google.com/books?id=oEHGgHQJ0T0C&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''Buddhism the Religion of No-Religion'', Alan Watts.</ref> Dauguma paprastų budizmo apmokymų pasitaiko raštuose, kurie sudaryti iš trumpų pasakų angliškai vadinamų ''parables''. Joms būdingas trijų žodžių įvadas ''"Thus I have heard"'' - ''Man teko girdėti''. Šie trumpi apsakymai iliustruoja įvairius budizmo aspektus. Pabrėžiama neapykantos žala, gyvenimo ir jausmų trumpalaikiškumas, žmonių sąmoningumo trūkumo sukeltos kančios, bei žmonių polinkis trokšti turto, meilės, bei jėgos.<ref>http://books.google.com/books?id=3Pa1sZ_VZZIC&lpg=PP1&pg=PP1#v=onepage&q&f=false ''Buddhist parables'', Eugène Watson Burlingame.</ref>
Eilutė 50:
''Plačiau skaitykite straipsnyje [[Nesavastingumas]]''
Nesavastingumas ({{Sa|anātman}}, pali ''anatta'') atspindi svarbią budizmo idėja, kuri apibūdina šerdies, arba transcendentinės sielos, neegzistavimą, skirtingai nuo
Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios [[dharma|dharmos]], o pati laisvė nuo savasties ({{Sa|svabhāva}}) šiuo atveju vadinama [[šūnijata]] ({{Sa|šūnyatā}}). Šis žodis reiškia tuštuma, niekuma. Jis naudojamas iliustruojant idėja, kad išorinis vaizdas apgaulingas - daiktas gali turėti formą, bet iš arčiau pažvelgus, kaip į rūką - viduje tuščia.<ref>http://books.google.com/books?id=O0IvAAAAYAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''The religions of India'', Edward Washburn Hopkins.</ref>
Eilutė 108:
==== Tolimieji Rytai ====
[[Vaizdas:MahayanaMap.gif|thumb|right|240px|Mahajanos plitimas Rytų Azijoje]]
[[Kinija (regionas)|Kiniją]] budizmas pasiekė pirmaisiais mūsų eros amžiais. Iš Vidurinės Azijos čia atėjo Tyrosios žemės budizmas, kitos mahajanos mokyklos, apie kurias liudija urvų vienuolynai ir freskos. [[VI amžius|VI]]-[[VII amžius|VII a.]]
==== Tibetas ir Centrinė Azija ====
Eilutė 115:
==== Pietryčių Azija ====
Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais indų misionieriai skleidė naują religiją šiose šalyse. Iš pradžių čia labai paplito tuo metu pažangi mahajanos šaka, kuri egzistavo kartu su [[
== Budizmo šakos ==
| |||