Budizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Psilocin (aptarimas | indėlis)
S klaidos..
Psilocin (aptarimas | indėlis)
S dar viena ref
Eilutė 6:
Buda yra skaitomas kaip pusiau istorinis, pusiau legendinis asmuo.<ref>http://books.google.com/books?id=NE-fmHzumWkC&lpg=PP1&pg=PP1#v=onepage&q&f=false ''The life of Buddha as legend and history'', Edward J. Thomas. </ref> Apie jo gyvenimą rašoma visur panašiai.<ref>http://www.jstor.org/pss/3269585 P Kvaerne-Numen, 1972 JSTOR. ''Aspects of the Origin of the Buddhist Tradition in Tibet.''</ref> Rašoma, kad prieš Budos gimima, buvo išpranaušauta, kad jis taps galingu karaliumi arba išminčiumi.<ref>http://www.jstor.org/pss/597649 The Buddha Birthdate Employing New Tables of Planetary Longitudes.</ref> Tai žinodamas Budos tėvas nutarė daryti viską, kad jo sūnus eitu karališku, o ne išminčiaus keliu. Būdamas jaunu princu, Buda nebuvo patenkintas turtais ir pamatė nuo jo slėptą skurdą ir kančias už rūmų durų. Jis pasipiktino ir savo laisva valia išsižadėjo karališkųjų rūmų prabangos. Pabėgęs iš namų atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenimas nėra toks gražus už jo buvusiųjų namų vartų. Gatvėse Buda matė žmones pilnus kančios, o bendraujant su pagyvenusiais žmonėmis, suprato kad gyvenimas yra laikinas ir trapus. Išreiškęs savo liūdėsį ir pasakęs, kad pasaulis yra kupinas tamsos ir neišprusimo, nutarė, kad reikia imtis priemonių - sugalvoti, kaip padėti žmonijai.<ref>http://books.google.com/books?id=vufU_0aoTDkC&lpg=PR20&ots=VZYwIvXyU6&dq=buddha%20prince&lr&pg=PA19#v=onepage&q=buddha%20prince&f=false ''Gospel of Buddha'' - Paul Carus. </ref>
 
Budos mokymai propaguoja sąmoningumą, skatina geraširdiškumą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta Hinduizme pasitaikančio Dievų ar žmogaus garbinimo. Nors priklausomai nuo šalies ir vietovės, pačio Budos, bei statulos vaizduojančios nuoširdumo manifestacija [[Avalokitesvara]] garbinamos ritualinėse apeigose. Tokios apeigos yra skirtos vaizduotėje išlaikyti Avalokitesvaros vaizdą, taip atkreipiant dėmėsį į nuoširdumą.<ref>http://en.cnki.com.cn/Article_en/CJFDTOTAL-ZGBJ200802012.htm ''A Study on the Buddhist Worship Idols in Gaogouli Kingdom. ''</ref>. Budizmas nėra aklas tikėjimas. Jis paremtas raginimais žmogui pačiam pasirinkti jam tinkamą kelią. Dėl to kartais iškyla klausimas ar budizmas yra religija ar gyvenimo būdas. Budizmas yra pavadintas, kaip ''ne religijos'' religija.<ref>http://books.google.com/books?id=oEHGgHQJ0T0C&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''Buddhism the Religion of No-Religion By'', Alan Watts.</ref> Žmogus skatinamas apmąstyti, suvogti gyvenimo tiesas, tik po to pasitikėti, ką Buda yra sakęs vienu ar kitu klausimu. DažniausiaiDaug apmokymaiapmokymų pasitaikančių raštuose yra sudaryti iš trumpų pasakų, angliškai vadinamų ''parables'' - josjoms būdingas tryju prasidedažodžių įvaduįvadas ''"Thus I have heard"'' (man teko girdėti). Šie trumpi apsakymai iliustruoja įvairius budizmo pagrindus,aspektus. kaipPabrėžiama neapykantos beprasmiškumąžala, arbagyvenimo ir jausmų faktątrumpalaikiškumas, kadpasitaikantis visigyvenime patiriaskausmas skausmądėl žmonių sąmoningumo trūkumo, bei žmonių polinkis trokšti turto, meilės, ir mirštajėgos.<ref>http://books.google.com/books?id=3Pa1sZ_VZZIC&lpg=PP1&pg=PP1#v=onepage&q&f=false ''Buddhist parables By'', Eugène Watson Burlingame.</ref>
 
Sakoma, kad [[Atbudimas (budizmas)|atbusti]], arba [[nušvitimas|nušvisti]], gali bet kuris žmogus, o vis besikartojantį, kančią sukeliantį atgimimų ratą - [[Samsara|samsarą]] galima sustabdyti. Vadovautis patariama Budos išgyventais pavyzdžiais. Jis laikėsi nuoširdaus bei sąmoningo požiūrio į gyvenimą, atsisakant svaigalų, pykčio, ir bet kokio kito elgesio, kuris galėtų sukelti pykti ar skausmą kitiem žmonėms.<ref>http://books.google.com/books?id=QXcAAAAAMAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''Buddhism, Volume 1 By'', International Buddhist Society. </ref>. Patariama žengti Budos mokymaiskeliu, bet aklai netikėti jo žodžiais. Buda pats perspėjo, kad žmonės aklai netikėtų jotuo žodžiais, kadjis sakęs. jiemsŽmonėms yra būtina pasiremti savo asmeniniais išgyvenimais ir tikėti savo pastangų galia.<ref>http://books.google.com/books?id=ZKZZAAAAMAAJ&pg=PA298#v=onepage&q&f=false[Budos citata,''Buda draudžiantidraudžia jo siekėjusmokiniams aklai juo tikėti].</ref> Budistų ideologijos tikslas – pažadinti žmogų iš norų ir geismo valdomo gyvenimo, padėti išsigelbėti iš skausmingų, prisirišimo ir geismo skatinamo atgimimų rato, kuris būdingas visoms būtybėms. Budizmo praktikos siekis yra atbudimas - visiškas nušvitimas ir išsilaisvinimas iš samsaros vadinamurato, pasiekiant [[Nirvana (religija)|nirvana]]. Siekiant nirvanos, skatinama visų pirmiausiai ugdyti geraširdiškumą, perprasti neapykanta, irbei nedaryti žalos nei sau, nei aplinkiniams.
 
== Doktrinos pagrindas ==
Eilutė 18:
Apibendrinant, galima sakyti, kad budizmo mokyme nurodytą kelią sudaro [[Taurusis aštuonialypis kelias]]. Jį sudaro [[šyla]] ({{Sa|śīla}}) - pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, [[meditacija|dhjana]] ({{Sa|dhyāna}}) - [[meditacija]], bei [[pradžnia]] ({{Sa|prajñā}}) - išmintis ir įžvalga. [[Nesavastingumas|Nesavastingumo]] bei ''Keturių tauriųjų tiesų'' suvokimas yra nurodyto kelio dalis.
 
Budizmo mokymo pagrindai randami raštuose, kurie yra surinkti į [[Tripitaka|Tripitaką]]. ''Tri'' reiškia ''trys'' - tai raštai padalinti į tris grupės,. jieJie atsižvelgia į įvairius budizmo aspektus, kaip vienuolių elgesį ir sąmonės mechanizmus. Budistų bendruomenė vadinama [[Sangha|sanghą]] sudaro vienuoliai ({{Sa|bhikṣu}}). Nepaisant, kad iš pradžių buvo tik vyrai vienuoliai, moterys dabar tai pat leidžiamos tapti vienuolėmis ({{Sa|bhikṣunī}}). Pasauliečiai irgi yra dalissvarbi bendruomenės dalis({{Sa|upāsaka}}).
 
=== Sąlygotoji kilmė ===
Eilutė 48:
Nesavastingumas ({{Sa|anātman}}, pali ''anatta'') atspindi svarbią budizmo idėja, kuri apibūdina šerdies, arba transcendentinės sielos, neegzistavimą, skirtingai nuo Hinduizmo bei Krikščionybės. Pagal šią idėją, kiekvienas iš mūsų individualiai neegzistuoja, bet yra dalis Buvimo Sistemos, kuri visus jungia. Pats asmuo yra priklausomas nuo daug dalykų - savo karmos, kitų žmonių, aplinkos, ir vis besikeičiančio pasaulio. Žmogui neverta kibti ir siekti nemirtinos sielos. Taip yra išvengiamas nereikiamas egoizmas. Papildomai, žmogus ir kitos būtybės yra sudarytos iš kintančių, nelaikinų penkių sudedamųjų dalių. Šios sudaromas dalys yra vadinamosios [[skandha|skandomis]].
 
Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios [[dharma|dharmos]], o pati laisvė nuo savasties ({{Sa|svabhāva}}) šiuo atveju vadinama [[šūnijata]] ({{Sa|šūnyatā}}),. šisŠis žodis reiškia tuštuma, niekuma,. Jis naudojamas iliustruojant idėja, kad išorinis išorėsvaizdas pavidalasapgaulingas - daiktas gali turėti formą, bet iš arčiau pažvelgus, kaip į rūką, - viduje tuščia.<ref>http://books.google.com/books?id=O0IvAAAAYAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''The religions of India'', Edward Washburn Hopkins.</ref>
 
=== Keturios tauriosios tiesos ===