Budizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Budizmas''' – pasaulinė [[religija]], atsiradusikilus šiaurės [[Indija|Indijoje]] I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje [[Azija|Azijoje]] ir Tolimuosiuose Rytuose. BudizmoBudizmas, pradininkukaip laikomasreligija, ilgai plėtojosi, vystėsi, bei ėjo skirtingomis kryptimis. Padrininkas, kuris pateigė pagrindinęs budizmo mintis yra [[Sidharta Gautama]], gyvenęs (apie [[560 m. pr. m. e.|560]]–[[480 m. pr. m. e.]]), gavęs [[Buda|Budos]] (vardą. ''Buddha'' [[Sanskritas|sanskrito kalba]] reiškia „atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“). vardąBudistų tekstai iš dalies kritikuoja tam tikrus Hinduizmo aspektus. TaiKadaingi istorinisBuda (pagalpats kaipatirę kuriuosHinduizmo šaltiniustikėjimą, –jo pusiaupateiktos legendinis)idėjos indųyra princasiš dalies kritiškos Hinduizmo brahmaniškams požiūriams.<ref>http://journals.cambridge.org/action/displayAbstract?fromPage=online&aid=5457884 European Journal of Sociology (1974), laisva15:101-123 valiaCambridge išsižadėjęsUniversity karališkųjųPress. rūmų''Buddhist prabangostexts can be found which attack the Brahmanical view of how society should be organized: Budistų tekstai atakuoja brahmaniškus požiūrius.''</ref>

Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į [[Samsara|būties ratą]] ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas,. joŠios mokymotauriosios pagrindątiesos iryra šerdį,Budos kuriasmokymo pagrindas. Šias tiesas jis įsisąmonino [[Atbudimas (budizmas)|atbudimo]] metu. Po kiek laiko Buda nutarė pasidalinti savo išgyvenimo vaisiais su kitais žmonėms, tikėdamas, kad taip jiems padės. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra [[Laikinumas|laikinas]] ({{Sa|anitya}}) - viskas kas mus supa tėra iliuzijos vaisius, kuris gali lengvai išnykti, kaip sapnas išnyksta pabudus. Egzistavimas, pasak Budos, [[Nesavastingumas|neturi savasties]] ({{Sa|anātman}}) ir yra sklidinas naturaliai pasitaikančios [[Kančia budizme|kančios]]. ŽmogusŽmogui priėmęs domėn šiuosįsidėmėjus [[Trys būties požymiai|tris būties požymius]], jis įžengia į budistinįišsivadavimo iš kančios kelią., Būtyjevedanti vyraujalink kentėjimas,skausmo nesir jįkančių pabaigos. Gyvenimo kasdieniškume vyraujanti kančia, sąlygoja laikinumo gimdomidėka sukelti troškimai, irbei žmogaus sąmonės aklumas - neišmanymas. Pašalinus šituos veiksniusbarjerus galimagalimas išsilaisvintiišsilaisvinimas iš [[Samsara|samsaros]]. BūtybiųPakliuvimas įsisukimasir įklimpimas į būtiessamsaros ratąvaroma, budizmebesikartojančios aiškinamasbūties dvylikanareratą, Sąlygotosios kilmėsyra grandinelengvas, obet ištrūkimasnorint iš šiojo ratoišsprukti prilygstareikia įžengimuipastangų. įIštrūkti [[Nirvanaiš (religija)|nirvaną]]. Juk ištrūktisamsaros galima vien asmeninėmis pastangomis, žengianteinant ''Tauriuoju aštuonialypiu keliu'', kuris- vienu iš tikrųjųpagrindinių yraBudos ėjimasdėstymų. Reikalingas dvylikos grandžių sistemos supratimas, dar vadinamu ''dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine''. atgalIštrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į visišką ramybę, vadinamąją [[Nirvana (religija)|nirvaną]].

TaigiApibendrinant, galima apibendrintisakyti, kad budizmo keliomokyme gairėsnurodytą yra:kelią Keturios tauriosios tiesos, [[nesavastingumas]] ({{Sa|anātman}}) irsudaro [[Taurusis aštuonialypis kelias]],. kurįJį sudaro [[šyla]] ({{Sa|śīla}}), t. y.- pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, [[meditacija|dhjana]] ({{Sa|dhyāna}}), arba- [[meditacija]], bei [[pradžnia]] ({{Sa|prajñā}}), arba- išmintis ir įžvalga. [[Nesavastingumas|Nesavastingumo]] bei ''Keturių tauriųjų tiesų'' suvokimas yra nurodyto kelio dalis.

Budizmo mokymo pagrindųpagrindai raštairandami raštuose, kurie yra surinkti į [[Tripitaka|Tripitaką]]. ''Tri'' reiškia ''trys'' - tai raštai padalinti į tris grupės, jie atsižvelgia į įvairius budizmo aspektus, kaip vienuolių elgesį ir sąmonės mechanizmus. Budistų bendruomenębendruomenė –vadinama [[Sangha|sanghą]] sudaro vienuoliai ({{Sa|bhikṣu}}). Nepaisant, vienuolėskad iš pradžių buvo tik vyrai, moterys dabar tai pat leidžiamos tapti vienuolėmis ({{Sa|bhikṣunī}}). irPasauliečiai irgi yra dalis pasauliečiaibendruomenės ({{Sa|upāsaka}}).

[[Sąlygotoji kilmė]], daratspindi galitai, būtikad vadinamaviskas yra ''(bendrai) priklausomusurišta (su)kūrimu'',ir aiškinaviena dalis priklauso nuo kitos. Toks principas pabrėžia pagrindinį budizmo principąmokymą apie visuotinį sąlygotumą, reliatyvumąkuriame irrandame vienos dalies tarpusavio priklausomybę. Išnuo tiesųkitos bei visapusiško [[reliatyvumas|reliatyvumą]]. Sąlygotoji kilmė, yrareikalauja gilios įžvalgos. Tokia įžvalga veda į pačią visatos prigimtį, kuriąir kaipegzistavimo tikkančių irsupratimą. Tokį supratimą patyrė Buda [[atbudimas (budizmas)|atbusdamas]]. Tada,Jam galimaatsivėrus sakytisąlygotosios kilmės tiesai, jissiekiant kaipsuprasti tikgyvenime irvis atsivėrėpasikartojančią sąlygotosioskančią kilmėsir tiesaijos prasmę, įžvelgė jąir suprato egzistencinius klausimus.

Bendroji [[sąlygotoji kilmė|sąlygotosios kilmės]] tiesos loginė sandara yra tokia:

* Esant ''šiai'' sąlygai, kyla (atsiranda) ''tai''. Nesant ''šios'' sąlygos, ''tai'' nekyla (neatsiranda). Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės grandinė, kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti. Grandinė sudaryta iš tokių sąlygų:

# Neišmanymas sąlygoja valingus veiksmus arba karminius (karmos sukeltus) darinius.

# [[Sąmoningumas]] sąlygoja proto ir fizinius reiškinius.

# Proto ir fiziniai reiškiniai sąlygoja šešis gebėjimus (t. y.- penkis fizinius jutimo organus ir protą).

# Šeši gebėjimai sąlygoja (jutiminį ir mintinį) sąlytį.

# (Jutiminis ir mintinis) sąlytis sąlygoja jutimus.

# Gimimas sąlygoja … irimą, mirimą, sielvartavimą, ir skausmą; irviso t.to t.,rezultatas iryra neišmanymą[[neišmanymas]].

Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios [[dharma|dharmos]], o pati laisvė nuo savasties ({{Sa|svabhāva}}) čiašiuo atveju vadinama [[šūnijata]] ({{Sa|šūnyatā}}), arbašis žodis reiškia tuštuma, niekuma, naudojamas iliustruojant idėja, kad iš išorės pavidalas gali turėti formą, bet iš arčiau pažvelgus, kaip į rūką, viduje tuščia.

# Tobulas nusiteikimas, (arba teisingasteisingi ir dori ketinimasketinimai, teisingastinkamas ryžtas);

# Tobulas kalbėjimas (- susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);

# Tobulas elgesys (- susilaikimas nuo elgesio besikertančio su [[šyla]]);

# Tobulas pragyvenimo šaltinis (- susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);

# Tobulos pastangos (- priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);

# Tobulas budrumas (- nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių sudarytu objektų sąmoningumas, budrumas);

# Tobulas susitelkimas (- siekimas sąmonės, kurios nedrumsčia jokie veiksniai).