Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

957 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Pridėta kategorija "Literatai teisininkai" (naudojant HotCat))
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:Andrey Bulat.jpg|thumb|Andrius Bulota]]
| fonas = off
'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]], [[Padovinio valsčius]], dab. [[Marijampolės savivaldybė]] – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas [[Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – [[Teisė|teisininkas]], publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
| vardas = Andrius Bulota
| paveikslėlis = Andrey Bulat.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data = {{Gimė|1872|11|16|}}
| gimimo vieta = [[Putriškiai]], [[Padovinio valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1941|08|16|1872|11|16}}
| mirties vieta = [[Paneriai]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Aleksandra Stepanovaitė-Bulotienė
| tėvas =
| motina =
| vaikai = [[Andrius Bulota (1907)|Andrius Bulota]], [[Juozas Bulota]], [[Jonas Bulota]],
<!-- Veikla -->
| veikla = teisininkas, publicistas, politinis veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1897]] m. [[Peterburgo universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]], [[Padovinio valsčius]], dab. [[Marijampolės savivaldybė]] – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas [[Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – [[Teisė|teisininkas]], publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
 
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. [[1897]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
[[1898]]–[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. [[1902]]–[[1915]] m. vienas(gynė [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis VilniausVincas SeimasKapsukas|DidžiojoVincą Vilniaus SeimoKapsuką]] dalyvis., [[1905]]Leonas m. vienas iš [[paštasPrūseika|pašto]]Leoną tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijosPrūseiką]] suimtas ir kalintaskt.).
 
[[1902]]–[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
[[1907]]–[[1912]] m. [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos II ir III Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912–1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. - „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
 
[[1907]]–[[1912]] m. Rusijos II ir III [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos II ir III Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912–1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. - „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, [[1916]]–[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
1912–1915 m. advokatas Vilniuje, 1915–[[1916]] m. [[Petrogradas|Petrograde]]. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. – „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, [[1916]]–1916–[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu,. [[1918]] m. išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu (nuo [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijos]]). [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. [[1940]]–[[1941]] m. [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas.<ref>{{VLE|III|608|[[Rimantas Miknys]]|Andrius Bulota (1872)}}</ref>
 
[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo [[1924]]–[[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
 
[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. [[1940]]–1940–[[1941]] m. [[LTSR]]LSSR AT|LSSR Aukščiausios tarybos]] prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. <ref>{{TLE|I|- 305|Romas Šarmaitis}}</ref><ref>{{VLE|III|- 608|[[Rimantas Miknys]]|Andrius Bulota (1872)}}</ref>
 
Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–41-4 tomai išėjo [[1924]]–[[1929]] m.). Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusųrusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
 
Sūnūs teisininkas [[Andrius Bulota (1907)|Andrius Bulota]], žurnalistai [[Jonas Bulota]] ir [[Juozas Bulota]].
 
{{DEFAULTSORT:Bulota, Andrius}}
[[Kategorija:LietuvosLiteratai advokataiteisininkai]]
[[Kategorija:Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatai]]
[[Kategorija:LiterataiLietuvos teisininkaiadvokatai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos masonai]]
[[Kategorija:Literatai teisininkai]]
 
[[pl:Andrius Bulota]]
23 498

pakeitimai