Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maždaug iki [[1780]] m. Talkšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talkšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]] ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.

 

 

== Rekonstrukcija ==