Niutono dėsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: be-x-old:Законы Ньютана |
vektoriai |
||
Eilutė 1:
Anglų fizikas [[Izaokas Niutonas]] XVII a. suformulavo tris dėsnius, kuriais remiasi visa [[klasikinė mechanika]]. Šie dėsniai vėliau buvo pavadinti jo vardu.
Šiame straipsnyje ''m'' žymima kūno inercinė [[masė]], '''v''' – kūno [[greitis]], '''a''' – kūno įgytas [[pagreitis]], '''F''' – kūną paveikusi (arba ir toliau tebeveikianti) [[jėga]], '''p''' – [[judesio kiekis]].
== Trumpesnės ir aiškesnis niutono dėsnių formuluotės pagal rusų k. autorių vertimą ==
'''Pirmasis Niutono dėsnis:''' egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji lygi nuliui.
'''Antrasis Niutono dėsnis:''' kūno įgyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas kūną veikiančių jėgų atstojamąjai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei. '''F'''=
'''Trečiasis Niutono dėsnis:''' dviejų kūnų sąveikos jėgos yra lygaus dydžio ir priešingų krypčių. '''F'''<sub>1
== Pirmasis Niutono dėsnis ==
Eilutė 14:
'''Inercijos''' ('''pirmasis Niutono''') '''dėsnis''' teigia: ''jei kūno nepaveikia išorinės jėgos (arba jų poveikiai atsveria vienas kitą, t. y. kompensuojasi), tai kūnas išlaiko turėtą greitį (arba rimtį, jei greičio neturėjo)'':
: <math>\
Tai reiškia, kad jeigu pavyktų sukurti aplinką, kurioje neveiktų absoliučiai jokios jėgos, kūnas visą amžinybę nesustodamas judėtų (arba išlaikytų rimtį). Taigi tobulomis sąlygomis judėjimui palaikyti nereikalinga energija.
Eilutė 23:
'''Poveikio''' ('''antrasis Niutono''') '''dėsnis''' teigia: ''inercinėje atskaitos sistemoje kūno [[Judesio kiekis|judesio kiekio]] kitimo sparta yra proporcinga veikiančiai [[Jėga|jėgai]]'':
: <math> \
Dydžių vienetų apibrėžimai parinkti taip, kad proporcingumo koeficiento čia nereikėtų. Kai judėjimo greitis pakankamai mažas, kūno [[Masė|masę]] galime laikyti pastovia ir pasinaudodami diferenciavimo taisyklėmis gauti:
: <math> \
nes <math> \
: <math>\
Vis dėlto ši lygtis bendru atveju nėra teisinga – ją galime naudoti tada, kai judėjimo greičiai yra daug mažesni už [[Šviesos greitis|šviesos greitį]].
Eilutė 42:
'''Veiksmo ir atoveikio''' ('''trečiasis Niutono''') '''dėsnis''' teigia: ''jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga'':
: <math>\
Minusas prieš antrąją jėgą rodo, kad ji priešingos krypties nei pirmoji; tačiau tarp jų esantis lygybės ženklas reiškia, kad jėgų moduliai lygūs. Paradoksalu, bet kokia jėga [[Žemė]] traukia nuo obels krentantį obuolį, tokia pat jėga ir obuolys traukia Žemę į save. Tačiau pagal antrąjį Niutono dėsnį dėl milžiniškos Žemės masės jai obuolio suteiktas pagreitis toks mažas, kad ji net praktiškai nepajuda iš vietos, o obuolio masė tokia maža, kad jis dėl tos pat jėgos nukrinta.
|