Nevyriausybinė organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Antragrupe pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Xqbot keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
 
Klasifikuoti galima ir kitaip: pavyzdžiui, [[Pasaulio bankas]] prie NVO priskiria konsultacines organizacijas, atskirdamas jas nuo vykdančių bankines operacijas.
 
 
== '''Samprata'''<br /> ==
 
<br />
Nevyriausybinės organizacijos [[terminas]] susiformavo verčiant iš anglų kalbos terminą „non governmental organization“. Dėl to, kokias konkrečiai organizacijas apima šis terminas, neretai nesutariama. V. Ilgius apibendrina, kad nevyriausybinių organizacijų terminas pačia plačiausia prasme gali apimti netgi bažnytines organizacijas, profesines sąjungas, savišalpos kasas, kooperatyvus, nepriklausomas visuomenės informavimo priemones bei nepriklausomas švietimo įstaigas, taip pat neformalius judėjimus. Tačiau nevyriausybinės organizacijos toli gražu neapima visų organizacijų, kurios nėra sukurtos viešosios valdžios institucijų. Terminui vieningesnį interpretavimą ir apibrėžtesnę prasmę suteikė L. Salomono išskirti ir plačiai pripažinti kriterijai.
[1; p. 190]
<br />
<br />
'''Nevyriausybinės organizacijos, pasak jo, yra:'''<br />
<br />
1.institucionalizuotos;<br />
2.privačios, t.y. instituciškai atskirtos nuo vyriausybės (valdžios), net jei ir gauna jos paramą;<br />
3.neskirstančios pelno, t.y. negali duoti nuosąvybės grąžos;<br />
4.savivaldžios, t.y. kontroliuojamos remiantis savo vidaus procedūromis, o ne valdomos iš išorės;<br />
5.savanoriškos, t.y. neprivalomos. [1; p. 190]<br />
<br />
<br />
 
== '''Veiksniai, įtakojantys NVO kūrimąsi ir raidą:'''<br /> ==
 
<br />
•valdžios nuostatos. Viena vertus, valdžios institucijos gali skatinti NVO veiklą, suteikdamos paramą ir pavesdamos veikti kai kuriuos projektus; antravertus, gali riboti NVO veiklą teisiniais arba finansiniais suvaržymais.<br />
•Privataus sektoriaus ištekliai. Grynųjų pinigų perteklius ir laikas, kuriuo disponuoja atskiri asmenys ar korporacijos (ar užsienio donorai) dažnai yra pagrindinis sprendžiamasis ne pelno sektoriaus sėkmingo gyvavimo veiksnys. Kuo įvairesni donorai ir savanoriai, tuo labiau NVO gali kontroliuoti savo vykdomas programas.<br />
•Religinės ir etinės vertybės. Krikščionybė, induizmas, islamas, judaizmas prisideda prie filantropijos (t.y žmonių meilė) skatinimo. [2; p.214]<br />
<br />
 
== '''Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo sritys:'''<br /><br /> ==
•Socialinės paslaugos;<br />
•Sveikatos apsauga;<br />
•Socialinių problemų sprendimas;<br />
•Mokymas ir švietimas;<br />
•Kultūra ir menas;<br />
•Ekologija ir gamtos apsauga;<br />
•Sportas ir turizmas. [2; psl. 218]<br />
<br />
 
== '''Nevyriausybinių organizacijų funkcijos:'''<br /> ==
 
<br />
•Paslaugų teikimas. (Savo nariams arba klientams teikiamos tokios paslaugos, kaip socialinė rūpyba, sveikatos apsauga, apmokymai, informacinės paslaugos, konsultacijos bei parama.)<br />
•Interesų atstovavimas arba aktyvus dalyvavimas visuomeniniuose reikaluose. (Čia priklauso organizacijos, kurios naudoja įvairias kampanijas, lobizmą ir kitus metodus, gindamos tam tikrą idėją ar kurios nors grupės interesus ir siekdamos pakeisti viešąją nuomonę ar politiką.)<br />
•Savitarpio pagalba arba pagalba sau. (Organizacijos, dažniausiai suformuotos grupės asmenų, kurie turi bendrų interesų arba poreikių, siekiant suteikti savitarpio pagalbą, informaciją, paramą ir bendradarbiavimo galimybę.)<br />
•Ištekliai ir koordinavimas. (Tai vadinamosios „tarpininkaujančios orgnizacijos“, kurios koordinuoja viso sektoriaus arba konkrečioje srityje dirbančių organizacijų veiklą, teikia joms informaciją ir paramą. Tokios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį, būdamos jungtimi tarp nevyriausybinio sektoriaus ir viešosios valdžios institucijų. [1; psl. 194]<br />
<br />
 
== '''Nevyriausybinių organizacijų tipai:'''<br /> ==
 
<br />
a)Pilietinės visuomeninės organizacijos yra organizacijos, kurios padeda plėtoti demokratiją apskritai bei demokratijos institutus.(pvz: „Vilnoja“, „Mes – jaunimas“, „Išmokime gyventi su vėžio liga“...)<br />
b)Labdaros ir paramos fondas yra organizacija, kuri tekina įstatymų apie labdaros organizacijas reikalavimus.(pvz: Soros Fondai, „Rugutė“, „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas“, „Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas“...)<br />
c)Asociacija – tai pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris siekia koordinuoti savo organizacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus. (pvz: „Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija“, „Lietuvos autoverslininkų asociacija“, „Lietuvos statybininkų asociacija“)<br />
d)Viešoji įstaiga – tai nepelno siekiantis juridinis asmuo, kuris siekia tenkinti viešuosius interesus, kurie naudingi visuomenei. pvz: Kauno apskrities ligoninė, „VŠĮ apsisprendimas“, „VŠĮ Europos namai“...) [2; psl. 210]<br />
<br />
 
== '''NVO Vakarų Europos valstybėse'''<br /> ==
 
<br />
Daugelyje Vakarų Europos šalių NVO veiklos modelis yra glaudžiai susijęs su valdžia. Yra susirūpinimas dėl valstybės skiriamo finansavimo dydžio, būdų ir poveikių, ne pelno organizacijų politinio vaidmens ir galimybės daryti įtaką valdžiai. Be to, nerimaujama ir dėl NVO tendencijos perimti verslo organizacijų patirtį. [2; psl. 218]<br />
<br />
 
== '''Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje'''<br /> ==
 
<br />
Įvairių organizacijų, kurios galėtų būti priskiriamos trečiajam sektoriui, ištakų Europoje galima rasti jau XVIII – XIX a. Carinė rusų valdžia Lietuvoje labai ribojo draugijų skaičių, tačiau 1900 metais Vilniuje jau veikė 26 labdaringos įstaigos.Daugelis seniausių Lietuvos organizacijų buvo susijusios su socialine globa ar parama ir tai byloja apie senas filantropijos tradicijas. [2; p. 220]<br />
1937 m. Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje jau buvo įregistruota gana daug organizacijų – 7774 draugijos, sąjungos ir jų padaliniai. Išryškėjo šios visuomeninių sanbūrių veiklos kryptys ir tikslai: tautinio atgimimo skatininimas, kultūros ir švietimo veikla, auklėjimas ir ugdymas, socialinė globa ir parama. [2; p. 221]<br />
Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija labiau yra siejama su 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tuo metu prasidėjo masinis ne pelno organizacijų kūrimasis. Apie 1994 m. buvo išleistas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. Vėliau imta galvoti apie organizacijų įvairialypiškumą ir veiklos skirtumą, todėl laikui bėgant Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar keletą ne pelno organizacijų įstatymų, kas leido suskirstyti ne pelno organizacijas į keturias atskiras sferas. Visuomeninė organizacija (neretai šis apibūdinimas naudojamas visų ne pelno organizacijų apibūdinimui) tapo tik viena iš keturių nevyriausybines organizacijas reglamentuojančių įstatymų dalimi. Taigi šiuo metu Lietuvoje veikia keturi nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys įstatymai – tai Visuomeninių organizacijų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas bei Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Atsiradus kitiems, ne pelno organizacijas reglamentuojantiems įstatymams, iš esmės pasinaikino visuomeninių organizacijų kaip visų ne pelno organizacijų apibūdinimo terminas, kurį pakeitė nevyriausaybinė organizacija. [3]<br />
<br />
 
== '''Literatūra'''<br /> ==
 
<br />
1.Įvadas į viešąjį valdymą. Alvydas Raipa – Kaunas, „Technologija“, 2009<br />
2.Viešojo sektoriaus institucijų administravimas. Alvydas Raipa ir Adolfas Kaziliūnas – Lietuvos teisės universitetas, 2002<br />
3.http://www.ngo.lt/lt/history.php#Top [2010; gegužės 3d]<br />
 
 
[[Kategorija:Nevyriausybinės organizacijos| ]]