Vikipedija

Mongolų invazija į Chorezmą: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
pervadinimai (žr. aptarimą)
Eilutė 1:
{{Infobox karinis konfliktas
|conflict=Invazija į ChvarezmidųChorezmidų imperiją
|partof=
|image=[[Vaizdas:Khwarezmian Empire 1190 - 1220 (AD).PNG|300px]]
|caption=ChvarezmidųChorezmidų imperija [[1190]] - [[1220]] m.
|date= [[1218]] - [[1221]] m.
|place= [[Centrinė Azija]], [[Iranas]], [[Afganistanas]] ir dab. [[Pakistanas]]
|casus=
|territory= ChvarezmidųChorezmidų imperija prijungta prie Mongolijos imperijos
|result= Absoliuti mongolų pergalė
|combatant1=[[ChvarezmidųChorezmidų imperija]]
|combatant2=[[Mongolų imperija]]
|commander1=[[Ala ad-Din Muhammad]] <br /> [[Jalal al-Din]] <br /> [[Inalčiukas]] <br /> [[Chumaras Teginas]]
Eilutė 20:
|notes=
}}
'''Mongolų invazija į ChvarezmijąChorezmiją''' - [[1219]] - [[1221]] m. vykęs [[Mongolų imperija|mongolų]] karas prieš [[ChvarezmidųChorezmidų imperija|ChvarezmidųChorezmidų imperiją]], pirmasis jų karas prieš [[Islamas|islamo]] šalis.
 
== Konflikto pradžia ir priežastys ==
 
Mongolijos imperijos sienos su ChvarezmidųChorezmidų imperija pradėjo ribotis mongolams užkariavus [[Kara Chitano chanatas|Kara Chitano chanatą]]. Patys mongolai tuo metu neturėjo ketinimų pulti ChvarezmijąChorezmiją. Priešingai, [[Čingischanas]] nusiuntė iš įvairių tautų sudarytą penkių šimtų žmonių diplomatų ir prekeivių delegaciją, sveikindamas Šachą [[Ala ad-Din Muhammad]]ą kaip sau lygų valdovą ir tikėdamasis užmegzti diplomatinius ir prekybinius santykius. Apkaltinę šnipinėjimu, chvarezmiaichorezmiai suėmė visą delegaciją. Tuomet Čingischanas nusiuntė trijų ambasadorių grupę (vieną musulmoną ir du mongolus) įtikinti Šachą taikiais ketinimais ir derėtis dėl prekeivių delegacijos paleidimo. Šachas abu mongolus liepė nuskusti plikai, musulmonui nukirto galvą ir pasiuntė juos atgal. Anksčiau suimtam penkių šimtų žmonių karavanui buvo įvykdyta mirties bausmė. Mongolai pradėjo ruoštis karui.
 
== Kariniai pasiruošimai ==
 
Kaip ir prieš daugumą kitų mūšių, mongolai visų pirmą nusiuntė šnipus ir pradėjo rinkti informaciją apie svarbius kelius, chvarezmiųchorezmių armijos kiekybę ir sudėtį, karinį pajėgumą.
 
Tuo metu surinktą Šacho armiją sudarė maždaug 400 tūkstančių žmonių, tačiau jie visi buvo išskaidyti po įvairias vietoves. Šachas bijojo, kad visa armija, sutelkta vienoje vietoje, gali pasijausti pakankamai stipri ir imti maištauti. ChvarezmiaiChorezmiai per daug nebijojo mongolų, atsilikusių kiekybe ir, pasak žinių iš ankstesnių karų Kinijoje, neįgudusių kariauti prieš fortifikuotas tvirtoves.
 
Čingischano armiją sudarė maždaug 200 tūkstančių karių (įvairūs šaltiniai nurodo skirtingus skaičius nuo 90 000 iki 250 000). Tačiau šiam žygiui buvo ruoštasi dar rūpestingiau, nei ankstesniesiems. Pasimokę iš karų Kinijoje, mongolai su savimi turėjo ir apsiausties ginklus ([[Taranas|taranus]], [[Parakas|paraką]], [[Trebušetas|trebušetus]], [[Apsiausties lankas|apsiausties lankus]]) bei įgudusius kinų karo inžinierius. Invazijai vadovavo pats Čingischanas, keturi jo sūnūs, taip pat karvedžiai [[Subudajus]], [[Jebe]] ir kiti.
Eilutė 36:
== Koviniai veiksmai ==
[[Vaizdas:Urgench.jpg|thumb|250px|right|Muhammado pilies Urgenče griuvėsiai]]
Tik persikėlusi per [[Tianšanio kalnai|Tianšanio kalnus]], nors ir pavargusi, [[Mongolų imperijos kariuomenė|mongolų armija]] išsyk pradėjo puolimą. Maždaug 30 000 žmonių būrys, vadovaujamas [[Joči]], puldinėjo ChvarezmidųChorezmidų armiją pietų ChvarezmijojeChorezmijoje. Tuo buvo siekiama neleisti daug gausesnei prieš kariuomenei susivienyti ir išnaudoti kiekybinį pranašumą. Tuo tarpu pagrindinės mongolų pajėgos, vadovaujamos [[Čingischanas|Čingischano]], [[1919]] m. rudenį pasiekė [[Otraras|Otraro]] miestą ir jį apsiautė. Miestas krito po penkių mėnesių, dar po mėnesio ir pagrindinė miesto tvirtovė. Miesto valdytojas, Šacho dėdė [[Inalčiukas]] buvo paimtas į nelaisvę ir nubaustas mirtimi, pasak kai kurių šaltinių - pilant gerklėn išlydytą auksą. Didelė dalis miesto gyventojų išžudyti, likę paimti [[Vergija|vergijon]].
 
Karvedžio [[Jebe|Jebes]] vadovaujama nedidelė mongolų armijos dalis patraukė į imperijos pietus, siekdama atkirsti Šachui visus atsitraukimo kelius. Jų pirminė ir svarbiausia užduotis buvo pagauti patį imperijos valdovą. Čingischanas su maždaug 50 000 karių armija padedamas vietinių klajoklių kirto [[Kyzylkumas|Kyzylkumo]] dykumą (tais laikais laikytą nepereinama) ir netikėtai užpuolė [[Buchara|Bucharos]] miestą. Bucharos gyventojai suprato, kad bus puolami tik tuomet, kai mongolų armija jau buvo prie miesto vartų. Daug istorikų tai laiko vienu iš sėkmingiausių netikėtų puolimų visoje istorijoje.
Eilutė 42:
Apie 20 tūkstančių žmonių Bucharos garizonas mėgino prasiveržti ir pabėgti, todėl stojo į atvirą mūšį už miesto sienų ir buvo išžudyti. Miestiečiai atvėrė vartus ir pasidavė mongolams, tačiau tvirtovė viduje dar priešinosi dvylika dienų. Galutinai užėmus miestą, besipriešinę buvo išžudyti, nesipriešinę tinkamo amžiaus jaunuoliai paimti į mongolų kariuomenę, amatininkai išsiųsti į Mongoliją, likę žmonės paimti į vergiją. Miestas išplėštas ir sudegintas, tačiau šiuo konkrečiu atveju neaišku, ar padegtas tikslingai ar ugnis kilo atsitiktinai plėšimo metu.
 
Po Bucharos Čingischanas su savo armija patraukė į ChvarezmidųChorezmidų imperijos sostinę [[Samarkandas|Samarkandą]], kur atvyko [[1220]] m. kovo mėnesį. Čia prie jo prisijungė ir likusi mongolų kariuomenė. Samarkandas buvo vienas geriausiai fortifikuotų chvarezmiųchorezmių miestų ir turėjo apie šimto tūkstančių karių garizoną. Naudodami belaisvius kaip gyvą skydą, mongolai puolė miestą. Po trijų dienų kautynių, jie imitavo pralaimėjimą ir atsitraukimą. Apie 50 000 Samarkando karių perėjo į kontraataką ir išėjo už miesto sienų, kur atviram lauke buvo mongolų apsupti ir išžudyti. Pats Šachas du sykius nesėkmingai mėgino pabėgti iš miesto. Penktąją dieną visa likusi Samarkando kariuomenė, išskyrus maždaug 2 tūkstančius karių, pasidavė mongolams. Likę užsidarė miesto tvirtovėje. Kritus ir tvirtovei, visi iki šiol nepasidavę kariai buvo nužudyti vietoje. Likę Samarkando gyventojai suvaryti į lygumą už miesto, išžudyti, o iš jų nukirstų galvų supiltos kelios piramidės.<ref>https://faculty.washington.edu/modelski/CAWC.htm</ref> Pats Šachas sugebėjo pabėgti, jo persekiojimu užsiėmė karvedžiai [[Subudajus]] ir [[Jebe]]. Buvęs imperijos valdovas su sūnumi ir keliais ištikimiausiais kariais paspruko į mažą salą [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūroje]], kur 1220 m. gruodį mirė, tikriausiai nuo [[plaučių uždegimas|plaučių uždegimo]].
 
ChvarezmiųChorezmių rankose dar buvo likęs [[Kunja Urgenčas|Urgenčo]] miestas. Jo valdovu ir Sultonu pasiskelbė Chumaras Teginas, anksčiau buvęs Šacho karvedys.
 
Urgenčo apsiaustis buvo bene sunkiausia mongolams visame kare. Apylinkės buvo pelkėtos, trūko akmenų katapultoms. Miestas priešinosi iki paskutinės minutės, vyko daug kautynių gatvėse. Nepratę kariauti tokiomis sąlygomis, mongolai patyrė didesnius nei įprastai nuostolius, tačiau mūšį laimėjo. Kaip ir anksčiau, amatininkai buvo išsiųsti į mongoloją, jaunos moterys ir vaikai paimti į vergiją, likusi populiacija išžudyta, didelė dalis nuskendo mongolams sugriovus [[Amudarja|Amudarjos]] užtvankas ir miestą apsėmus potvyniui.
 
Urgenčo apsiaustyje nedalyvavo Čingischano sūnus [[Tolujus]], kuris su maždaug 50 tūkstančių žmonių kariuomene buvo pasiųstas į ChvarezmiųChorezmių provinciją Chorasaną. Tolujus nukariavo Termezo, Balcho ir pagrindinį - Mervo miestus. Mervas priešinosi ilgiausiai, tačiau užėmus miestą visa populiacija buvo išžudyta. Po Mervo, Tolujus užkariavo [[Nišapuras|Nišapurą]] ir [[Heratas|Heratą]]. Nišapuro mūšio metu žuvo Čingischano žentas Tokučaras, ir keršydamas už jo mirtį, Tolujus įsakė išžudyti visa kas gyva, įskaitant šunis ir kates. Herato miestas pasidavė išsyk be kovos ir jo buvo pagailėta. Paskutiniai užimti miestai buvo [[Tosas]] ir [[Mašhadas]]. Palikęs Chorasano provincijoje garizonus, Tolujus su likusia armija grįžo prisijungti prie tėvo.
 
== Po karo ==
 
Nukariavus paskutinę besipriešinusią Chorasano provinciją, visa buvusi ChvarezmidųChorezmidų imperija atiteko mongolams. Šacho sūnus Jalal al-Din, surinkęs paskutinius karius, dar bandė kovoti, ir 1221 m. pavasarį prie Parvano miesto įveikė [[Šichichutagas|Šichichutago]] vadovaujamus mongolus. Tačiau tuomet prieš jį patraukė pats Čingischanas, ir mūšyje prie Indo upės Jalal al-Dinas buvo sutriuškintas. Po pralaimėjimo jis pabėgo į Indiją.
 
Po Urgenčo mūšio [[Čingischanas]] oficialiai paskelbė savo įpėdinį, trečiąjį sūnų [[Ugudajus|Ugudajų]].
 
ChvarezmidųChorezmidų imperijos užkariavimas yra laikomas vienu kruviniausių karų istorijoje.
 
== Nuorodos ir šaltiniai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Mongolų_invazija_į_Chorezmą"