Markas Emilijus Lepidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lepidas buvo vienas iš patikimiausių [[Gajus Julijus Cezaris|Cezario]] žmonių ir pasekėjų. Kol Cezaris [[49 m. pr. m. e.]] kovojo prieš [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Pompėjų]] Ispanijoje, Lepidas (tuo metu – [[pretorius]]) buvo paliktas Romoje kaip jo patikėtinis. [[46 m. pr. m. e.]] pretorius tapo [[Konsulas (Roma)|konsulu]]. [[44 m. pr. m. e.]] Cezarį paskelbus diktatoriumi iki gyvos galvos, Lepidas tapo jo dešiniaja ranka – [[Raitelių viršininkas|raitelių viršininku]].

 

 

Įveikus Cezario žudikus [[Markas Junijus Brutas|Brutą]] ir [[Gajus Kasijus Lionginas|Kasijų]], triumvirai įtakos sferas Romoje pasidalijo geografiškai. Lepidui atiteko vakarinės provincijos, iš kurių pagrindinės – Ispanija ir vakarų Afrika. Kurį laiką jis sugebėjo išlikti nuošaliai nuo [[Markas Antonijus|Antonijaus]] ir [[Oktavianas Augustas|Oktaviano]] vaidų, tačiau [[36 m. pr. m. e.]] kovojant prieš Pompėjaus sūnų, Lepidas pabandė perimti valdžią Oktaviano legionams. Tai tapo priežastimi Oktavianui apkaltinti Lepidą bandžius uzurpuoti valdžią [[Sicilija|Sicilijoje]] bei organizuoti maištą. Lepidui buvo atimti visi rangai ir titulai, išskyrus ''Pontifex Maximus'', o jis pats ištremtas.