Uždaras kodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
vartotojas, kalbant apie kompiuterius, netinkamas.
Eilutė 4:
Uždaro kodo modelis kompanijų neretai pasirenkamas kaip atnešantis didžiausią galimą pelną. Tačiau kai kurios firmos (tarkim, [[GNU/Linux]] distribucijų platintojai) nemokamai panaudoja daugelio milijonų vertės esamą, kitų sukurtą atvirą kodą. Tokiomis sąlygomis uždaro kodo modelis gali ir nebūti racionaliausias, nes tenka tokio kodo pakaitalą kurti patiems.
 
Esama taip pat nemažai firmų kurios tą patį kodą kaip laisvąją įrangą visiems platina nemokamai, tačiau norintiems jau už nemažus pinigus parduoda ir teisę jį naudoti uždaruose, be išeities kodo platinamuose projektuose. Tuomet atviro kodo licencija tarnauja kaip „demonstracinė“. Tokios firmos mano, jog ji gali labiau patraukti vartotojąnaudotoją nei įprastinė demonstracinė versiją, kurios galimybės būna tyčia apribotos.
 
Uždaram kodui taip pat priskiriami ir tokie projektai, kurių programų tekstus galima matyti, tačiau draudžiama savo nuožiūra keisti. Galimybė matyti kodą yra labai patraukli programuojančiam vartotojuinaudotojui, nes leidžia pačiam apsisaugoti nuo nemalonių netikėtumų (tokių kaip [[diferencinė kriptografija]]) ir gerai papildo dokumentaciją, kuri gali būti nepakankama.
 
Rimčiausi laisvosios programinės įrangos šalininkai laikosi taisyklės neinstaliuotineįdiegti ir nenaudoti savo kompiuteriuose jokios uždaro kodo programinės įrangos. Vienintelė išimtis yra atvejai, kai tokia įranga reikalinga kaip laikinas pakaitalas laisvosios įrangos kūrimui. Tačiau šios taisyklę jie taiko tik patys sau ir nereikalauja to iš visų.
 
Nors [[GNU/Linux]] tradiciškai laikoma atviro, o [[Windows]] – uždaro kodo programavimo platformomis, tai nėra absoliuti taisyklė, nes daug uždaro kodo programų sukurta ir Linux aplinkai.