Morzės abėcėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.164.66.253 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas)
Eilutė 6:
Kadangi esama tik dviejų rūšių signalų (taškas ir brūkšnys), Morzės abėcėle užkoduotą pranešimą galima persiųsti daugeliu įvairių būdų, pradedant radijo siųstuvais (jie paprastesni nei analogiški balsą perduodantys siųstuvai) ir baigiant automobilio žibintų žybsniais, gongo dūžiais, kūjo smūgiais į uolą (naudoja užgriuvę šachtininkai) ar net akies mirkčiojimu (jei žmogus nepajėgia arba jam uždrausta kalbėti). Mirksnio ar smūgio kūju atveju signalo trukmės reguliuoti negalima, todėl keičiama pauzės tarp signalų trukmė.
 
== Istorija ==
 
1838 metais [[Samuelis Morzė]] ir [[Alfredas Vailas]] sukūrė pirmąjį abėcėlės variantą. Jų telegrafo aparatas rašė taškus ir brūkšnius nuleisdamas bei pakeldamas adatą ant slenkančios popieriaus juostelės. Telegrafo operatoriai netruko pastebėti, jog labai lengva išmokti '''išgirsti''' perduodamą žinutę pagal aparato adatos stuksenimą, nežiūrint į juostą. Taip juosta tapo nebereikalinga. Profesionalūs telegrafistai dažnai pabrėžia jog Morzės signalą būtina išmokti būtent girdėti (siunčiant – „kalbėti“), tarsi tai būtų kokia nors užsienio kalba. Jie niekada neskaičiuoja taškų ir brūkšnių.
 
Morzės naudotas kodas šiek tiek skyrėsi nuo naudojamo dabar. Šiuolaikinis tarptautinis Morzės kodas yraMELASKlemensoyra sukurtas Friedricho Klemenso Gerkės ir oficialiai buvo patvirtintas [[1865]] metais.
 
== Dabartinės taikymo sritys ==