Tadas Daugirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
cat.
Eilutė 6:
 
== Biografija ==
Kilęs iš [[Ariogala|Ariogalos]] [[bajorai|bajorų]] tremtiniųDaugirdų šeimos, herbas "Gulbė". Tėvas - Mykolas Daugirdas (1830-1903) - transporto inžinierius, daugelį metų dirbo Rusijoje, tame tarpe Peterburgas - Maskva geležinkelio statyboje. Motina - Maria Jelenska (m.1918). Kai jamTadui buvo ketveri, tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dab. [[Daugirdai (Raseiniai)|Daugirdų]] kaimas). Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] mokslą tęsė [[Ryga|Rygoje]], vėliau - [[Vilnius|Vilniuje]], kur jam didelę įtaką darė dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. [[1869]] m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą. [[1870]]–[[1872]] m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[1872]]–[[1876]] m. [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademijoje. [[1882]] m. [[Kuršas|Kuršo]] literatūros ir meno draugijos narys.
Vedė 1883 metais, žmona - Kazimiera Korybut Daszkiewicz (1859-1942). Po vestuvių gyveno Varšuvoje, Lenkijoje. Ten gimė sūnūs Mykolas (1884-1952) ir Adomas (1886-1919). 1891 metais su šeima grįžo gyventi į Plemborgo dvarą, ten gimė dar du sūnūs: Tadas (1895-1919) ir Vytautas (1901-1983).
 
[[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus seimo]] narys. Nuo [[1907]] m. [[Kauno miesto muziejus|Kauno miesto muziejaus]] konservatorius, nuo [[1909]] m. direktorius. Muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandelio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi. 1907 m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1910]]–[[1914]] m. padėjo rengti Lietuvių dailės draugijos parodas. [[1917]]Pirmojo m.pasaulinio dalyvavokaro komisijos,metais kurisaugojo rengėmuziejų, [[Lietuvosparašė vėliava|Lietuvosišsamų tautinėskaizerinės vėliavos]]okupacijos projektą,laikotarpio darbedienyną. KūrėRašė [[Vytis|Vyčio]]periodiniuose projektusleidiniuose bei„Draugija“, Lietuvos„Viltis“, miestų„Lietuvos herbus.ūkininkas“, 1919„Lietuva“, m„Vienybė“ ir kt. ValstybinėsVien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip archeologijos130 komisijosjo pirmininkaspublikacijų.
 
Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse. 1911 m. ištyrė Lauksvydų kapinyną Kauno r.
 
T. Daugirdas paliko nemažai tapybos darbų, iš kurių pažymėtini paveikslai: „Auštant“, „Dubysa“, „Pūga“, „Kiemas“ ir kt. Taip pat kūrė bažnyčių vitražus, spektaklių dekoracijas ir kostiumus, Lietuvos miestų herbus.
 
Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse.
[[1917]] m. dalyvavo komisijos, kuri rengė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos tautinės vėliavos]] projektą, darbe. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną. Kūrė [[Vytis|Vyčio]] projektus bei Lietuvos miestų herbus. 1919 m. Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas.
 
1919 m. tapo Valstybės archeologijos komisijos (VAK) pirmininku. Tų pačių metų vasario 17 d. išleisti pirmieji lietuviški spalvoti pašto ženklai, išspausdinti Berlyne, kurių dailininkai – K. Šimonis ir T. Daugirdas.
 
1923 m. Pranciškonų gatvė Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. tarybos 1923 06 05 nut. Nr. 55).
 
1978 m. buvo atidengta pirmoji memorialinė lenta (Rotušės a. 19): „Šiame name 1908–1919 m. gyveno archeologas, dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas“ (Kauno m. LDT VK potv. Nr. 173 p.). 1993 m. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vytautas Narutis).
 
2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.
 
== Kultūros veikėjas ==