Afroditė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}}
'''Afroditė''' (gr. Αφροδίτη
[[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|250px|[[Venera (mitologija)|Veneros]] ''(romėniškas Afroditės vardas)'' gimimas]]▼
Afroditės garbei yra pavadintos medžiagos ir priemonės, skatinančios lytinį aktyvumą – [[afrodiziakai]].
▲'''Afroditė''' (gr. Αφροδίτη, etimologija neaiški) graikų mitologijoje – meilės ir grožio deivė. Vardas siejamas su {{el|afros}} (puta), bet tai liaudies etimologija<ref>N. Kardelis, "Apie ''Kratilo'' etimologijas", p. 264, in: Platonas, "Kratilas", 1996</ref>. Jos dažniausi atributai – obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas. Nuo IV a. pr. m. e. Afroditė yra dažnai vaizduojama mene (paprastai nuoga). Šios deivės garbei yra pavadintos medžiagos ir priemonės, skatinančios lytinį aktyvumą – [[afrodiziakai]]. Romėnų atitikmuo - Venera. Viena žymiausių Afroditės statulų – [[Milo Venera]].
== Vardai ir jų kilmė ==
[[File:Aphrodite Kallipygos-Yusupov Palace.jpg|thumb|left|200px|Statula „Afroditė gražiu užpakaliu“]]
Afroditė turėjo nemažai vardų. Romėnų mitologijoje ji vadinama [[Venera]]. Dėl gražių [[sėdmenys|sėdmenų]] graikiškai vadinta ''Ἀφροδίτη Καλλίπυγος'' – „Afroditė gražiais sėdmenimis, užpakaliu“. Pagal menamą gimimo vietą, ji vadinama '''Kipridė''' (nuo [[Kipras|Kipro]] salos) arba '''Citerėja''' (nuo [[Kitiras|Kitiro]] salos).
Afroditės vardas yra neaiškios kilmės. Dažnai jis siejamas su {{el|afros}} – „puta“, bet tai liaudies etimologija<ref>N. Kardelis, "Apie ''Kratilo'' etimologijas", p. 264, in: Platonas, "Kratilas", 1996</ref>. Gali būti, kad vardas iš tikrųjų yra [[finikiečiai|finikiečių]] kilmės, kadangi dar [[Herodotas]] užsimena apie šios dievybės finikietišką kilmę.
== Kilmė ==
eilutė 15 ⟶ 22:
== Afroditės grožis ==
▲[[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|
Pagal Hesiodą nedera lepiai, lengvabūdei deivei Afroditei stoti į kruviną mūšį. Ji valdo pasaulį žadindama meilę dievų ir mirtingųjų akyse. Niekas negali išvengti Afroditės galios, net dievai, jai nepaklūsta tik [[Atėnė]], [[Hestija]] ir [[Artemidė]]<ref name='NKunas'> </ref>. Ji apibūdinama kaip aukšta, liekna, švelnių veido bruožų, auksu vilnijančiais plaukais, vainiku dabinančiais jos nuostabią galvą. Afroditė – grožio ir amžinos jaunystės įsikūnijimas. Kai ji žengia, švytinti savo grožiu ir pasipuošusi kvepiančiais drabužiais, skaisčiau šviečia saulė, vešliau žydi gėlės, iš miško tankmės pas ją skuba laukiniai žvėrys, būriais sulekia paukščiai. Liūtai, panteros ir lokiai nuolankiai glaudžiasi prie jos kojų. Afroditė ramiai žengia tarp žvėrių, didžiuodamasi savo grožiu. Jos palydovės: [[horos]] ir [[charitės]], grožio deivės ir [[gracijos]], kurios aprengia deivę prabangiais rūbais, sušukuoja jos auksinius plaukus ir uždeda jai žėrinčią [[Diadema|diademą]]<ref name='NKunas'> </ref>.
eilutė 32 ⟶ 41:
Buvo garbinama Sirijoje (Efese, Abide, Bible), [[Lukianas]] parašė traktatą „Apie Sirijos deivę“.
== Romėnų
Romėnai Afroditę tapatino su Venera, iki tol buvusia sodų, pavasario, žydinčios gamtos deive. Valdant Cezariui ir Augustui Venerą paskelbė romėnų tautos ir Julijų giminės pramote. Pagal [[Ovidijus|Ovidijų]] balandžio mėnesį moterys švęsdavo Veneros šventę.
== Gražiausioji deivė ==
[[Vaizdas:La naissance de Vénus.jpg|thumb|360px|
Titanas Prometėjas (jo vardas reiškia „numatantis, mąstantis„) išpranašavo žinąs moterį, su kuria vyriausiasis dievas Dzeusas negalįs turėti palikuonio, nes tas atimsiąs iš tėvo valdžią. Galiausiai Dzeusas, sužinojęs, kad toji moteris yra nemirtinga jūrų nimfa [[Tetidė]], ir norėdamas išvengti pavojaus, ištekino ją už mirtingojo graikų didvyrio Pelėjo. Į jų vestuves liko nepakviesta nesantaikos deivė [[Eridė]], kuri puotaujantiems vestuvininkams numetė aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“, taip sukiršindama deives. Susikivirčijo trejetas žymiausių deivių: Dzeuso žmona [[Hera]], išminties ir teisingo karo deivė [[Atėnė]] ir meilės bei grožio deivė Afroditė. Išspręsti ginčą, kuri iš jų gražiausia, turėjo [[Paris]] (Aleksandras), Trojos karaliaus [[Priamas|Priamo]] sūnus. Iš deivių siūlomų dovanų – galios bei turto, karinės šlovės ir gražiausios pasaulio moters – Paris išsirinko pastarąją, priteisdamas obuolį Afroditei. Gražuolių gražuolė Elena jau buvo ištekėjusi už Spartos karaliaus [[Menelajas|Menelajo]], tačiau jam išvykus, Paris, Afroditės padedamas, pasigrobė [[Helenė|Helenę]] kartu su daugybe turtų. Taip prasidėjo [[Trojos karas]].
| |||