Epidermis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
IW-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: fi
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 2:
'''Epidermis''' ([[graikų kalba|gr.]] k. ''epi'' - buvimas ant, ''derma'' - [[oda]]) - išorinis dengiamasis [[audinys]].
 
*'''Augalų epidermis''', arba '''odelė''', sudarytas iš vieno [[ląstelė|ląstelių]] sluoksnio, tik [[begonija|begonijos]] [[lapas|lapai]] kartais turi ir daugiasluoksnį epidermį. Funkcija - apsaugoti augalo vidines gležnas dalis nuo mechaninių pažeidimų, parazitų bei kenkėjų, nuo išdžiūvimo, o taip pat neleidžia iš augalo išsiplauti organinėms medžiagoms. Epidermis yra be tarpusląsčių, išskyrus tam tikras dujų apykaitos angeles - [[žiotelė|žioteles]]. Epidermio ląstelių sienelės skiriasi storumu ir chemine sudėtimi. Išorinė sienelė daug storesnė, ji būdinga sausų vietų augalams - [[kserofitas|kserofitams]]. Joje be [[celiuliozė]]s dar būna vandenį sunkiai praleidžiančios lipoidinės medžiagos, iš kurios sudaryta [[kutikula]]. Kutikulos paviršius lygus, blizgantis. Ypač storą kutikulą turi dykumų, smėlynų, kai kurių pelkinių ([[spanguolė|spanguolės]]s) ir epifitinių ([[amalas|amalo]]) augalų epidermis.
 
*'''Gyvūnų epidermis''' - tai keratinizuotas sluoksniuotas žvyninis [[epitelis]], sudarytas iš keratinocitų. Jame nėra kraujagyslių ir jis drėkinamas difuziškai iš [[derma|dermos]]. Didžiausia epidermio sudedamoji dalis yra [[keratinocitai]], taip pat yra [[melanocitai|melanocitų]], [[Langerhanso ląstelė|Langerhanso ląstelių]], [[Merkelio ląstelė|Merkelio ląstelių]], [[T limfocitas|T limfocitų]]. Keratinocitai yra gausiausias epiderminių ląstelių tipas. Jos sudaro 90 % epidermio ląstelių.