Muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: tt:Музей
red.
Eilutė 1:
'''Muziejus''' ([[Graikųgraikų kalba|gr.]] ''μουσειον'' – [[Mūza|mūzų]] šventovė) – institucija, [[visuomenė]]s, [[mokslas|mokslo]], [[edukacija|edukacijos]] ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį [[paveldas|paveldą]]. Tai dažniausiai nesiekianti pelno viešoji įstaiga, tarnaujanti visuomenės tobulėjimui. Muziejams prilygintos įstaigos (gamtos rezervatai, paveldo centrai ir kitos) kartais vadinamos paramuziejais. Vienas pagrindinių muziejaus tikslų – šviesti visuomenę, muziejų sieja su kitomis edukacinėmis įstaigomis.
[[Vaizdas:Kaunas war museum.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo kultūros muziejus Kaune]]
 
[[Vaizdas:Vilnius, Litevské národní muzeum.jpg|thumb|Nacionalinis muziejus Vilniuje]]
Tai dažniausiai nesiekianti pelno viešoji įstaiga, tarnaujanti visuomenės tobulėjimui. Muziejams prilygintos įstaigos (gamtos rezervatai, paveldo centrai ir kitos) kartais vadinamos paramuziejais. Vienas pagrindinių muziejaus tikslų – šviesti visuomenę, muziejų sieja su kitomis edukacinėmis įstaigomis.
{{Commons|Category:Museums}}
'''Muziejus''' – (iš [[Graikų kalba|gr.]] μουσειον – [[Mūza|mūzų]] šventovė) – institucija, [[visuomenė]]s, [[mokslas|mokslo]], [[edukacija|edukacijos]] ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį [[paveldas|paveldą]]. Tai dažniausiai nesiekianti pelno viešoji įstaiga, tarnaujanti visuomenės tobulėjimui. Muziejams prilygintos įstaigos (gamtos rezervatai, paveldo centrai ir kitos) kartais vadinamos paramuziejais. Vienas pagrindinių muziejaus tikslų – šviesti visuomenę, muziejų sieja su kitomis edukacinėmis įstaigomis.
 
Labiausiai lankomais pasaulio muziejais yra [[Luvras]], [[Pompidu centras]], [[Britų muziejus]], [[Teit galerija]], [[Metropoliteno muziejus]], [[Ermitažas]], [[Kremliaus muziejus]].
[[Vaizdas:Louvre Museum Wikimedia Commons.jpg|thumb|410px|Luvro muziejus Paryžiuje]]
 
== Istorija ==
Pirmieji muziejai atsirado [[XVII a.]] universitetuose ir dvaruose. Iki tol jų raida siejama su [[kolekcionavimas|kolekcionavimu]] ([[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosaro II]] kolekcija, kuri galėjo būti prieinama; [[Ptolemajas I Soteras|Ptolemajo I Sotero]] įkurtas muziejus [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]] ir kiti). Nuo [[XVIII a.]] steigiami valstybiniai muziejai; pirmasis – [[Britų muziejus]] Londone, įkurtas [[1753]] m. Manoma, svarbią įtaką muziejų raidai darė Luvro muziejus, įkurtaįkurtas [[1793]] m. kaip Prancūzų muziejus.

Nuo [[XIX a.]] daugėjo viešųjų muziejų, jų rūšių (atsirado nacionalinių, krašto, vietinių, [[istorija|istorijos]], [[etnografija|etnografijos]], [[skansenas|skansenų]], [[amatas|amatų]], [[technika|technikos]] muziejų), atsisakyta ankstesnės pasaulio veido, universalaus, [[enciklopedija|enciklopedinio]] ar retenybių muziejaus sampratos.

[[XX a.]] pradžioje susiklostė du muziejų modeliai: [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] muziejus buvo suvokiamas kaip mokslo, švietimo įstaiga, [[JAV]] – kaip bendravimo vieta su sureikšmintomis rekreacinėmis funkcijomis. Nuo XX a. Europoje derinami muziejų tikslai ir jų lankytojų poreikiai, muziejai tampa mokymo ir mokymosi vietomis.

[[XXI a.]] pradžioje 165 pasaulio valstybėse veikia daugiau kaip 22 000 muziejų. Pasaulio muziejais rūpinasi [[Tarptautinė muziejų taryba]] (ICOM).
 
== Veikla ==
Tradiciškai muziejus siejamas su [[biblioteka|bibliotekomis]] ir [[archyvas|archyvais]], kaip informacijos kaupėjais ir teikėjais. Tuo grindžiamas šių įstaigų bendras valdymo modelis. Didžiojoje Britanijoje [[2000]] m. įsteigta bendra muziejų, archyvų ir bibliotekų taryba; JAV [[1996]] m. – muziejų ir viešųjų bibliotekų institutas. Lietuvoje bibliotekų ir muziejų veiklą kuruoja Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyrius. Šiuolaikinis muziejus vertinamas kaip mokymo ir mokymosi centras moderniomis technologijomis (ypač viešosiose vietose) teikiantis daugelio sričių žinių.
 
Siekiama, kad muziejaus veikla padėtų tobulėti [[žinių visuomenė|žinių visuomenei]], o muziejinės vertybės būtų prieinamos visuomenei ir pasauliui. Yra naujų muziejų tipų: viską apimantys bendruomenių muziejai, atminties vietų muziejai veikia visuomenės poreikiams, ugdo visuomeniškumą, pilietiškumą, geresnės ateities siekius. Paskutiniais dešimtmečiais plėtojami virtualūs muziejai – susietų skaitmeninių objektų rinkinys internete (pvz., [[Gugenheimo muziejus]], įkurtas [[2000]] m.). Virtualūs muziejai išplečia muziejinių vertybių ir informacijos apie jas teikimo galimybes; juos galima paversti asmeniniais, sukurtais pagal asmeninius poreikius, naudojant kompiuterines programas, muziejais. Lietuvoje tokia veikla vykdoma nuo [[2007]] m. <ref>{{VLE|XV|- 637|[[Nastazija Keršytė]]|Muziejus}}</ref>
 
== Architektūra ==
eilutė 19 ⟶ 25:
Iki [[XVIII a.]] antrosios pusės muziejai veikė nespecializuotuose pastatuose, viduramžiais – bažnyčiose ir vienuolynuose, XVI a. – XVIII a. Europos valdovų dvaruose buvo paplitusios kunstkameros. XVIII a. antroje pusėje muziejinio pastato tipui susiklostyti įtakos turėjo „Villa Albani“ [[Roma|Romoje]] (baigta [[1762]] m., architektas G. Markionis), „Fridericianumas“ [[Kaselis|Kaselyje]] ([[1769]]–[[1779]] m., architektas S. L. Du Ry). Pirmuoju, tik meno muziejui skirtu, statiniu laikomi [[popiežius Klemensas XIV|popiežiaus Klemenso XIV]] rūmai Romoje (pradėti [[1770]] m., architektai A. Dori, M. Simonetis, G. Kamporezė). Išryškėjo pagrindiniai muziejaus pastato kompozicijos elementai – platūs laiptai, galerijos, rotonda su kupolu, atviras kiemas, dideli kabinetai. Panašiai buvo suplanuoti muziejai Vokietijoje: gliptoteka [[Miunchenas|Miunchene]] ([[1816]]–[[1830]] m., architektas F. K. L. fon Kincė), Senojo muziejaus ([[1830]] m., architektas K. F. Šinkelis - laiptų takas, vedantis portalo link – toks modelis muziejų architektūroje naudotas daugiau kaip 100 metų), Naujojo muziejaus ([[1859]] m., architektas F. A. Štileris) rūmai [[Berlynas|Berlyne]].
 
Iki [[XVIII a.]] pabaigos dažniau taikytas viršutinis patalpų apšvietimas. Iki [[XIX a.]] vidurio architektūroje vyravo neoklasicistinis stilius, [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje įtakos turėjo tarptautinių parodų paviljonų architektūra. [[Art nouveau]] stiliaus muziejuose pradėta taikyti viršutinį ir šoninį apšvietimą, erdvei formuoti naudotos judančios pertvaros.

[[XX a.]] daugiausia suprojektuota savitų architektūros formų, miesto urbanistinėje erdvėje išsiskiriančių muziejų: [[Moderniojo meno muziejus]] [[Niujorkas|Niujorke]] ([[1939]] m., architektai P. L. Gudvinas, E. D. Stonas), Abteibergo muziejus [[Menchengladbachas|Menchengladbache]] ([[1972]]–[[1982]] m., architektas H. Holeinas).

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], iš dalies pakitus muziejų funkcijoms, jie tapo edukacijos, komunikacijos, aktyvaus poilsio centrais. Muziejai pradėti projektuoti kaip daugiafunkcės kultūros erdvės: [[Metropoliteno meno muziejus]] Niujorke ([[1967]] m., architektai K. Rochas, J. Dinkelu]]), [[Nacionalinis Žoržo Pompidu meno ir kultūros centras]] [[Paryžius|Paryžiuje]] (baigtas [[1977]] m., architektai R. Rodžersas, R. Piano), Sainsbury vizualiųjų menų centras [[Norvičas|Norviče]] ([[1978]] m., architektas N. Fosteris), [[Naujoji nacionalinė galerija]] Berlyne ([[1968]] m., architektas L. Miesas van der Rohe).

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje žymesni muziejai; Luvro priestatas Paryžiuje ([[1989]] m., architektas I. M. Pei), Nacionalinis romėnų meno muziejus [[Merida|Meridoje]] ([[1985]] m., architektas R. Moneo). Kartais muziejaus pastatas virsta savarankišku meno kūriniu (Gugenheimo muziejus [[Bilbao]], [[1997]] m., architektas F. Gery, [[Berlyno žydų muziejus]] ([[2001]] m., architektas D. Libeskindas).
 
== Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Baublys.jpg|thumb|Baublys Bijotuose]]
Lietuvoje nuo [[XVI a.]] muziejinių vertybių rinkiniai kaupti Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose, didikų dvaruose, XVIII a. – XIX a. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetuose. Pirmasis specializuotas muziejaus pastatas – Baubliai Bijotuose ([[Šilalės rajono savivaldybė]], [[1812]] m. įkūrė [[Dionizas Poška]]). XX a. – XXI a. žymesni muziejų statiniai: Vytauto Didžiojo kultūros muziejus [[Kaunas|Kaune]] ([[1936]] m., architektai [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Karolis Reisonas]], inž. [[Kazys Krikščiukaitis]], dabar [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ir [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]]), [[Šiuolaikinio meno centras]] Vilniuje ([[1967]] m., architektas [[Vytautas Edmundas Čekanauskas]]), [[Mykolo Žilinsko dailės galerija]] Kaune ([[1989]] m., architektai [[Eugenijus Miliūnas]], [[Kęstutis Kisielius]], [[Saulius Juškys]]), [[Lietuvos jūrų muziejus]] Klaipėdoje ([[1979]] m., architektai [[Petras Lapė]], [[Laima Šliogerienė]]), [[Lietuvos etnokosmologijos muziejus]] šalia [[Molėtai|Molėtų]] ([[1990]] m., architektas [[Vytautas Lisauskas]], rekonstruotas [[2008]] m., architektai [[Ričardas Krištapavičius]], [[Andrius Gediminas Gudaitis]], skulptorius A. Kuzma).<ref>{{VLE|XV|638||Muziejus}}</ref>
[[Vaizdas:Kaunas war museum.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo kultūroskaro muziejus Kaune]]
[[Vaizdas:Vilnius, Litevské národní muzeum.jpg|thumb|Nacionalinis muziejus Vilniuje]]
[[Vaizdas:Lietuvos juru muziejus.JPG|thumb|Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje]]
Lietuvoje nuo [[XVI a.]] muziejinių vertybių rinkiniai kaupti Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose, didikų dvaruose, XVIII–XIX a. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetuose. Pirmasis specializuotas muziejaus pastatas – Baubliai [[Bijotai|Bijotuose]] ([[Šilalės rajonas|Šilalės raj.]]), jį [[1812]] m. įkūrė rašytojas [[Dionizas Poška]].
 
Lietuvoje nuo [[XVI a.]] muziejinių vertybių rinkiniai kaupti Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose, didikų dvaruose, XVIII a. – XIX a. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetuose. Pirmasis specializuotas muziejaus pastatas – Baubliai Bijotuose ([[Šilalės rajono savivaldybė]], [[1812]] m. įkūrė [[Dionizas Poška]]). XX a. – XXIXX–XXI a. žymesni muziejų statiniai: Vytauto Didžiojo kultūros muziejus [[Kaunas|Kaune]] ([[1936]] m., architektaiarch. [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Karolis Reisonas]], inž. [[Kazys Krikščiukaitis]], dabar [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ir [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]]), [[Šiuolaikinio meno centras]] Vilniuje ([[1967]] m., architektasarch. [[Vytautas Edmundas Čekanauskas]]), [[MykoloLietuvos Žilinskojūrų dailės galerijamuziejus]] KauneKlaipėdoje ([[19891979]] m., architektaiarch. [[EugenijusPetras MiliūnasLapė]], [[KęstutisLaima KisieliusŠliogerienė]]), [[SauliusMykolo Juškys]]),Žilinsko [[Lietuvosdailės jūrų muziejusgalerija]] KlaipėdojeKaune ([[19791989]] m., architektaiarch. [[PetrasEugenijus LapėMiliūnas]], [[LaimaKęstutis ŠliogerienėKisielius]], [[Saulius Juškys]]), [[Lietuvos etnokosmologijos muziejus]] šalia [[Molėtai|Molėtų]] ([[1990]] m., architektasarch. [[Vytautas Lisauskas]], rekonstruotas [[2008]] m., architektaiarch. [[Ričardas Krištapavičius]], [[Andrius Gediminas Gudaitis]], skulptorius Askulpt. Algirdas Kuzma). <ref>{{VLE|XV|- 638||Muziejus}}</ref>
 
=== Muziejų statistika ===
[[2009]] m. Lietuvoje buvo 106 muziejai, tarp kurių 4 nacionaliniai, 62 savivaldybių, 5 nevalstybiniai. Muziejų rinkiniuose saugota 6,2 mln. eksponatų, iš jų eksponuota tik nedidelė dalis (530 tūkst., arba 9 proc.) muziejuose saugomų meno vertybių. Be nuolatinių ekspozicijų, muziejuose rengiamos Lietuvos ir užsienio šalių muziejų parodos.
 
Daugumoje savivaldybių yra kraštotyros muziejai, be to, žymių žmonių gimtinėse veikia memorialiniai muziejai.
 
2009 m. šalies muziejuose dirbo 3,1 tūkst. darbuotojų, iš jų trečdalis buvo kvalifikuoti specialistai-muziejininkai, ekskursijų vadovai ir restauratoriai.
 
=== Lankytojai ===
Muziejai yra viena dažniausiai lankomų kultūros įstaigų Lietuvoje. 2009 m. muziejuose apsilankė 2,8 mln. lankytojų. 100-ui gyventojų teko 83 apsilankymai muziejuose. Viename muziejuje vidutiniškai per metus apsilankė 26 tūkst. lankytojų. Labiausiai lankomas Lietuvos jūrų muziejus. Kasmet šiame muziejuje apsilanko daugiau nei 400 tūkst. lankytojų. Populiariausi nevalstybiniai muziejai: [[Grūto parkas]] (71 tūkst. lankytojų), [[Europos parkas]] (36 tūkst. lankytojų). <ref>http://whatson.delfi.lt/news/culture/2009-m-muziejuose-apsilanke-beveik-3-mln-lankytoju.d?id=32434581</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Literatūra ==
* ICOM Muziejų etikos kodeksas. - Vilnius, [[2006]] m.
* F. Waldacher. Bendrosios muzeologijos metmenys,. - Vilnius, [[2007]] m.
* G, Edson, D. Dean. The Handbook for Museums,. - London, [[1996]] m.
* G. E. Hein. Learning in the Museum,. - London, [[1998]] m.
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Museums}}
* [http://www.louvre.fr/llv/commun/home.jsp?bmLocale=en Luvro muziejaus svetainė]
* [http://www.centrepompidou.fr/Pompidou/Accueil.nsf/tunnel?OpenForm Pompidu centro svetainė]
eilutė 38 ⟶ 70:
* [http://www.hermitagemuseum.org/ Ermitažo svetainė]
* [http://kremlin.by.ru/ Kremliaus muziejaus svetainė]
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Muziejai| ]]