Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Lietuvoje ==

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje dainų ir šokių šventės tradicija atsirado vėliau. Lietuvoje 50-čia metų ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tęsėsi [[baudžiava]], panaikinta tik [[1861]] m. Po Lietuvoje ir [[Lenkija|Lenkijoje]] įvykusio [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] carinės Rusijos valdžia ėmėsi ypač žiaurių represijų: Lietuvoje [[spaudos draudimas|uždrausta]] nacionalinė spauda lotynų rašmenimis, uždarytos visos [[katalikai|katalikų]] parapijų mokyklos, kultūrinės draugijos, didelė dalis sukilėlių buvo nužudyta arba su visomis šeimomis ištremta į [[Sibiras|Sibirą]].

 

Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. [[rugpjūčio 23]] ir 25 d. Kaune, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius [[Juozas Žilevičius]], vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Stasys Šimkus]] ir [[Julius Štarka]], grupinių chorų dirigentai: [[Kostas Gurevičius]], [[Mykolas Karka]], [[Apolinaras Likerauskas]], [[Vladas Paulauskas]], [[Antanas Vaičiūnas]]. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų. <ref>J. Strimaitis. Dainų Diena ir jos bendrieji įspūdžiai // Lietuva, 1924 m. [[rugpjūčio 27]] d. Nr. 192 (1693), 4 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38545]</ref>