Valdininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Valdininkas''' - tai [[pareigybė]]<ref>Raipa A.,Smalskys V., Tarpukario Lietuvos valdininko įvaizdis ir jo veiklos efektyvumo problemos,
VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS, 2003. Nr. 6.
</ref>, kuri vyravo tarpukario Lietuvoje<ref>Krupavičius A., Masiulis K., Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis, Vilnius, 2007.</ref>. Valdininkui buvo pavedama vykdyti vyriausybės priimtus įstatymus, pavedimus, užtikrinti, kad būtų laikomasi jau galiojančių įstatymų ir taisyklių. Valdininkas turėjo būti pavaldus tik savo tiesioginei vadovybei ir jo darbą reglamentuojančioms instrukcijoms. Jis turėjo būti atribotas tiek nuo profesionalių politikų, tiek nuo eilinių piliečių spaudimo pažeisti instrukcijas.
Žodis valdininkas yra kilęs iš žodžio valdyti, kadangi tuo metu į žmones buvo žiūrima kaip į pavaldinius, kurie turi būti pavaldūs. Šiuo metu požiūris į žmones yra pasikeitęs ir manoma, kad valdžia turi tarnauti žmonėms, todėl valdininkai pradėti vadinti valstybės tarnautojais. Žodis
'''valdininkas''' yra taisyklingas ir jį galima vartoti. Tiesiog pasikeitė oficialūs terminai. Kol galiojo Valdininkų įstatymas (iki 1999 m.), tol buvo galima vartoti terminą valdininkas. 1999 m. liepą priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys pavadinti [[valstybės tarnautojas|valstybės tarnautojais]].<ref>http://www.vlkk.lt/lit/9942.</ref>
== Rusija ==
eilutė 5 ⟶ 10:
== Lietuva ==
Atkūrus nepriklausomybę (1990 m.), [[Lietuva|Lietuvoje]] vis dar vyravo senoji carinės Rusijos valdininkija. Valdininkams buvo būdingas pataikavimas, korupcija, atsargumas bei naujovių stoka. Todėl Lietuvai tapus Nepriklausoma reikėjo iš naujo sukurti visą valstybės valdymo sistemą. 1995 m. gegužės 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas<ref>Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas//Valstybės žinios. 1995 m. balandžio 4 d. Nr. I – 836 Vilnius</ref>, kuriame buvo numatytos valdininkų teisės, pareigos, draudimai, taip pat valdininkų lygiai.
== Valdininkų lygiai ==
'''Valdininkai skirstomi į A ir B lygius:'''
*'''„A lygio“ valstybės valdininkai''' – tai tarnautojai, kuriuos skiria Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė. Jie padeda valstybės politikams vykdyti jų funkcijas. Įgaliojimų trukmė priklauso nuo tiesioginių vadovų. Darbą vertina jų vadovai.
*'''„B lygio“ valstybės valdininkai''' – tai tarnautojai, kuriuos taip pat skiria Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė bei jos struktūriniai padaliniai. Šių valdininkų tarnyba nėra susijusi su institucijų įgaliojimų trukme. Darbas vertinamas kiekvienais metais pagal darbovietės vidaus taisykles, o kas tris metus rengiamas darbo atestavimas.
== Valdininkų teisės ==
# Turi teisę atsisakyti užduoties, jei ji prieštarauja įstatymams.
# Turi teisę institucijos lėšomis kelti kvalifikaciją ir gauti už tą laiką tarnybinę algą.
# Turi teisę stažuotis kitose institucijose, taip pat ir užsienyje.
== Draudimai valdininkams ==
# Negali dirbti kitose įmonėse ar organizaciojose, neturėti kitų pareigų bei pajamų, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
# Negali turėti individualios įmonės ir valdyti daugiau kaip 10 % vienos įmonės vertybinių popierių ir būti ūkinės bendrijos nariu.
# Negali atstovauti kitų įstaigų bei kitų šalių įstaigų interesams.
# Negali streikuoti.
# Negali gauti dovanų.
# Negali naudoti darbovietės turto asmeninėms reikmėms.
== Taip pat skaitykite ==
* [[pareigūnas]]
* http://www.sigmaweb.org/dataoecd/53/24/36763853.pdf
<references/>
{{teisė-stub}}
| |||