Poznanė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios [[gotika|gotikinės]] bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), [[renesansas|renesanso]] stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – [[2003]] m. atnaujintas Senasis bravoras.
== Istorija ==▼
[[File:Poznan Ratusz Wielka Sien 242-21.jpg|thumb|left|120px|Lietuvos
Poznanė – seniausias [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] miestas. Nuo [[966]] m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo [[Lenkija|Lenkijos]] kunigaikščių rezidencija. Mieste ilgą laiką gyveno [[Poznanės vyskupija|Poznanės]] ir [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupas]] [[Jonas iš Lietuvos kunigaikščių]]. [[1815]] m. tapo į [[Prūsija|Prūsijos]] sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio [[1918]]–[[1919]] m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.▼
== Lietuviai ==
[[File:
[[File:SAR herb Poznań.jpg|thumb|right|270px|Lietuvos-Lenkijos herbas ant Poznanės Sargybos pastato]]
Britų karių kapinėse palaidotas Pasipriešinimo hitlerininkams dalyvis karo lakūnas iš Lietuvos [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]]. 2009 m. lapkričio 12 d., dalyvaujant krašto apsaugos viceministro [[Vytautas Umbrasas|Vytauto Umbraso]] vadovaujamai delegacijai, Tautų sandraugos karių kapų komisija jam atidengė paminklą. <ref> [http://www.vtv.lt/naujienos/lietuvoje/poznaneje-bus-pagerbtas-prieskario-lietuvos-karo-lakuno-r.marcinkaus-atmin-15.html Poznanėje pagerbtas tarpukario Lietuvos karo lakūno R. Marcinkaus atminimas] </ref>
▲[[File:Poznan Ratusz Wielka Sien 242-21.jpg|thumb|120px|Lietuvos vytis Poznanės rotušės Didžiojoje salėje]]
Nuo 1919 m. mieste veikia universitetas, dabar vadinamas ''Adomo Mickevičiaus v. universitetu''. Nuo pat įkurimo šioje aukštojoje mokykloje buvo skaitomas lietuvių kalbos kursas (lektorius dr. [[Juzefas Lengovskis]]). 1956 m. įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai ilgus metus vadovavo buvęs [[VU|Vilniaus universiteto]] Humanitarinio fakulteto dekanas prof. [[Janas Otrembskis]]. Jam mirus, katedros vedėju buvo kitas žinomas kalbininkas [[Česlovas Kudzinovičius]]. Šių dviejų mokslininkų pastangomis 1958 m. Poznanėje buvo išleista [[Britų muziejus|Britų muziejuje]] saugoma [[Samuelis Boguslavas Chilinskis|Samuelio Boguslavo Chilinskio]] versta lietuviška [[Biblija]]. Nuo 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Kalbotyros institute pradėjo veikti Baltų kalbų skyrius, kuriame studijuoja keletas studentų. <ref> [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=8346&Itemid=527 K. J. Ambrasas. Lituanistika Poznanės universitete (1919 - 1989)] </ref> Universitete dėstė žinomi Lietuvos filologai dr.[[Pranas Gražys]] ir dr.[[Kazimieras Juozas Ambrasas]], bibliotekoje saugomas [[Kazimieras Kristupas Daukša|Kazimiero Kristupo Daukšos]] 1836–1844 m. surinkto lietuvių–lenkų kalbų žodyno rankraštis, taip pat [[Tilžė]]s [[Lietuvių literatūros draugija|Lietuvių literatūros draugijos]] [[Lietuvių literatūros draugijos biblioteka|rinkiniai]].
▲== Istorija ==
▲Poznanė – seniausias [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] miestas. Nuo [[966]] m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo [[Lenkija|Lenkijos]] kunigaikščių rezidencija. Mieste ilgą laiką gyveno [[Poznanės vyskupija|Poznanės]] ir [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupas]] [[Jonas iš Lietuvos kunigaikščių]]. [[1815]] m. tapo į [[Prūsija|Prūsijos]] sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio [[1918]]–[[1919]] m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
| |||