Balys Pakštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Bot: Fixing wiki syntax
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 4:
==Biografija==
 
[[1911]] su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigęs Šeduvos progimnaziją, [[1924]] įstojo į [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminariją, privačiai mokėsi smuikuoti. Vėliau mokėsi S. Daukanto mokytojų seminarijoje [[Kaunas|Kaune]], smuikuoti mokėsi pas [[Mečislovas Leškys-Leškevičius|M. Leškevičių]] ir [[Vladas Motiekaitis|V. Motiekaitį]], griežė seminarijos styginių orkestre. [[1926]] subūrė pramoginės muzikos orkestrą, griežė klubuose ir restoranuose, dirbo kino studijoje. [[1927]] pašauktas atlikti karinę tarnybą [[Marijampolė|Marijampolėje]]je, griežė smuiku 9-(ojo pulko styginių orkestre. Atlikęs karinę tarnybą, grįžo į Kauną, Šaulių namuose suorganizavo orkestrą ir griežė įvairiuose restoranuose. [[1934]] - [[1939]] mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (smuikuoti mokė P. Matiukas, o teorinių disciplinų [[Juozas Karosas|J. Karosas]]), griežė „Viktorijos" restorane. [[1939]] grįžęs į Kauną, vėl suorganizavo naują orkestrą.
 
Nuo [[1940]] pradėjo griežti „Valgio" restorane [[Vilnius|Vilniuje]]. Netrukus pakviestas dirbti Vilniaus filharmonijos dainų ir šokių liaudies ansamblio koncertmeisteriu (meno vadovas [[Jonas Švedas|J. Švedas]]). Pradėjo domėtis lietuvių liaudies instrumentais, patobulino Sekminių ragelį. Ansamblis pastatė G. Veličkos muzikinį montažą „Kaimo vestuvės" (premjera [[1941]] m. [[lapkričio 01]] d.) ir koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. [[1943]] ansamblis buvo išsisklaidęs ir B. Pakštas kurį laiką dirbo filharmonijos orkestre ir Vilniaus operos chore. Ansamblį atgaivinus, [[1944]] m. [[liepos 2]] d. pastatytas K. Inčiūros veikalas „Joninės". [[1944]] m. [[liepos 20]] d. vokiečiai B. Pakštą suėmė [[Šeduva|Šeduvoje]] ir išvežė į Tauragę, o netrukus į [[Vokietija|Vokietiją]] - Štetino kareivines. Čia buvo apie 1000 lietuvių. Vokiečiams leidus, iš jų atrinko apie 60 balsingų vyrų ir pradėjo choro repeticijas. Bet po mėnesio B. Pakštas buvo išvežtas į Henfossę - Norvegija. Čia surinko įvairių instrumentų ir subūrė orkestrėlį, su kuriuo koncertavo vokiečiams ir norvegams. Pasibaigus karui, pateko į Svelviko stovyklą, kur su [[Juozas Grimskis|J. Grimskiu]] suorganizavo didelį vyrų chorą ir orkestrėlį, [[1945]] spalio mėn. surengė keletą koncertų. Vėl atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] - [[1949]] buvo aktyvus Wiesbadeno lietuvių tautinio ansamblio dalyvis (vadovai G. Velička ir [[Stepas Sodeika|S. Sodeika]]). Prie choristų ir šokėjų sudarė kanklių, lamzdelių, ragelių ir birbynių orkestrą. Ansamblis pastatė G. Veličkos veikalus „Atsisveikinimas" ir „Nemunas žydi", įvairiose stovyklose surengė per 500 koncertų. Prieš išvykdamas į JAV, Seligenstadto stovykloje suorganizavo nedidelį pramoginį orkestrą ir nemažai koncertavo.