Vaistinė gelsvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Vajezus (aptarimas | indėlis)
S typos
Eilutė 13:
'''Vaistinė gelsvė''' ({{la|Levisticum officinale}}, {{en|Lovage}}, {{de|Liebstöckel}}) – [[Salieriniai|salierinių]] (''Apiaceae'') šeimos augalų rūšis.
 
Vaistinė gelsvė kilusi iš [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]]. Auginama beveik visoje [[Europa|Europoje]], [[Kaukazas|Kaukaze]], buvusios Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, taip pat [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Europoje gelsvę išpapuliarinoišpopuliarino vienuoliai [[benediktinai]]. Tai mėgstamas vokiečių ir ukrainiečių virtuvės prieskonis. Lietuvoje nuo seno auginama sodybose. Kolekcijose auginama nuo [[1964 m.]]
 
Tai daugiametis, 100 - 140 cm aukščio žolinis augalas. [[Šakniastiebis]] su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų. Stiebas stačias, apvalus, tuščiaviduris, plikas, vagotas, smulkiais išilginiais dryžiais. Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, o viršutiniai vienąkart plunksniški. Lapo lapeliai iki 10 cm ilgio. Žiedynai - apie 12 cm skersmens skėčiai iš 12 - 20 spindulių. Žiedai balkšvai ar žalsvai gelsvi, gana smulkūs. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Auginamas soduose, daržuose, prie sodybų sulaukėja. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai. Žydi liepą - rugpjūtį.
Eilutė 23:
Vaistinė gelsvė vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų, todėl sodinama gerai įdirbtoje ir nepiktžolėtoje vietoje. Jos augimas, derlius ir eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo [[Azotas|azoto]] kiekio (kuo gausiau patręšta, tuo derlius didesnis). Be to, norint gauti didesnį šaknų derlių, rekomenduojama pašalinti žiedstiebius. Šaknys pradedamos kasti antraisiais bei trečiaisiais augimo metais. Nuvalomos žemės, nupjaunamos lapkočių bei žiedkočių liekanos. Stambūs šakniavaisiai ir šaknys išilgai perpjaunami ir įžambiai supjaustomi. Taip paruošta žaliava džiovinama intensyviai vėdinamoje patalpoje arba 35 - 40 °C temperatūroje džiovykloje.
 
Vaistinės gelsvės lapai nauduojaminaudojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis. Ji pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą.
 
== Vartojimas medicinoje ==
Eilutė 30:
Šaknų nuoviras rekomenduojamas nuo lytinio silpnumo, apsinuodijus alkoholiu, tabaku.
 
Tačiau nuoviras vartojamas tik pasitarus su gydytoju. Vaistine gelsve patariama gydyti inkstų irširdiesir širdies ligas, vandenligę bei lytinį aktyvumą stiprinti.
 
Jeigu kamuoja skrandžio spazmai arba blogas virškinimas, galima pasigaminti gelsvės nuovirą. 10 g džiovintų gelsvės lapų reikia užpilti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti 5 min. Ataušusį gėrimą gerti po valgio.
Eilutė 36:
-->
== Kulinarijoje ==
Daugelis specialistų teigia, jog vaistinė gelsvė yra viena vertingiausių [[prieskonis|prieskonių]]. Kaip prieskoniai dažniausaidažniausiai naudojami žali ir džiovinti lapai. Vertinama dėl stipraus, salierus bei grybus primenančio kvapo, kuriuo pasižymi ne tik lapai, bet ir šakniastiebiai, šaknys bei sėklos.
 
Šviežia ir džiovinta žolė bei šaknys labai tinka mėsiškoms sriuboms, mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių ir ryžių patiekalams, padažams, įvairioms salotoms paskaninti. [[Čekija|Čekijoje]] vaistinė gelsvė naudojama, gaminant žaliąją sviestą bei marinatus. Iš stiebų gaminami cukatai.