Biurokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gal čia įkelti tai, kas aprašyta "Biurokratijos samprata"? |
from Biurokratijos samprata... |
||
Eilutė 1:
'''Biurokratija''' – [[valstybė]]s administracijos organizavimo būdas, atsiradęs [[Vokietija|Vokietijoje]] [[XIX a.|XIX amžiaus]] pabaigoje.
▲'''Biurokratija''' – [[valstybė]]s administracijos organizavimo būdas, atsiradęs [[Vokietija|Vokietijoje]] [[XIX a.|XIX amžiaus]] pabaigoje. Biurokratinės sistemos bruožai:
== Bruožai ==
Biurokratinės sistemos bruožai:
* sukuriama griežta [[Hierarchija|hierarchinė]] sistema;
* griežtai apibrėžiamos [[Valstybės tarnautojas|valdininkų]] funkcijos ir nustatomi instrukcijų ir statusų standartai;
eilutė 14 ⟶ 16:
Kita vertus, modernios valstybės praktiškai neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus [[Anarchizmas|anarchizmo]] siūlomas alternatyvas.
== Apibrėžimai ==
Biurokratijos [[samprata]] nėra nusistovėjusi. Skirtingi moksliniai šaltiniai ir buitinis požiūris biurokratiją traktuoja skirtingai. Biurokratija siekia [[žmonija|žmonijos]] civilizuotos istorijos „priešaušrį“. Šiuolaikinis biurokratijos sąvokos variantas yra atėjęs iš XVIII a. Prancūzijos, tačiau ir šiandien šis žodis daugiareikšmis.
Čia pateikiami keli galimi apibrėžimai:
*''Biurokratija'' gali būti siejama su socialine grupe, su tais, kurie dirba administracinėse [[institucija|institucijose]]. Tai gali būti taikoma bet kam, kas dirba [[įstaiga|įstaigoje]] – visuomeninėje ar privačioje, bet dažniausiai – pirmojoje.<ref>Raipa A. Biurokratijos vieta ir vaidmuo demokratiškai įgyvendinant sprendimus // Viešasis administravimas,- Kaunas: Technologija, 1991.- p. 140. </ref>
*''Biurokratija'' apibūdinama kaip moderniosios [[visuomenė]]s valdymo organizavimo forma.<ref>Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai.- Vilnius, 2001.- p. 148. </ref>
*''Biurokratija'' – tai idėja, daranti didžiausią poveikį viešųjų organizacijų struktūrai ir funkcionavimui šiuo metu.<ref>Raipa A. „Viešasis administravimas“ KTU, 1999. </ref>
== B.G. Peters'o požiūris į biurokratiją ==
Terminas ''biurokratija'' gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės [[valstybė]]s valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.
B. G. Peters'as nurodo du pagrindinius požiūrius į biurokratinį aparatą:
* biurokratija apibūdinama kaip faktiškai nekontroliuojama jėga, ryjanti asmens laisves ir ekonominius išteklius
* biurokratija laikoma „kvaile“ – fragmentiška grupe individų, kurie taip sukaustyti popierizmo ir knyginių instrukcijų, kad niekada nežino, ką daro.<ref>Peters, 2002: 379 p. </ref>.
== Biurokratija pagal Weber'į ==
Norėdamas išsiaiškinti biurokratinių organizacijų plėtrą Weber'is apibrėžė biurokratijos idealųjį tipą („idealusis“ čia reiškia ne labiausiai trokštamą dalyką, bet grynąją biurokratinės organizacijos formą). Weber'io sąrašą sudaro šios skiriamosios jo ypatybės:
# ''Aiškiai apibrėžta valdžios hierarchija'' - Biurokratijoje vyrauja piramidės principas. Viršūnėje aukščiausioji valdžia. Vyrauja komandinis darbas, paremtas grandinės principu.
# ''Rašytinės taisyklės nustato kiekvieno organizacijos lygmens pareigūnų elgesį'' - Kuo aukštesnes [[pareigos|pareigas]] užima darbuotojas, tuo į didesnius taisyklių rėmus yra įspraudžiamas.
# ''Pareigūnai dirba visą darbo laiką ir gauna algą'' - Kiekvienai pareigybei yra nustatyta pastovi [[alga]]. Organizacija tikisi, kad darbuotojas sieks karjeros jos viduje, todėl atsižvelgiama į jo darbo rezultatus, [[stažas|stažą]] ar abiejų derinį.
# ''Aiškiai skiriasi pareigūno atliekamos užduotys organizacijoje ir jo privačiame gyvenime'' - Pareigūno privatus gyvenimas turi būti griežtai atskirtas nuo darbinės aplinkos.
# ''Nė vienas organizacijos narys nėra darbui naudojamų išteklių savininkas.''
# ''Kandidatai atrenkami pagal jų techninę kvalifikaciją'' - Kvalifikacijos patikrinimas atliekamas [[egzaminas|egzaminuojant]], tikrinant [[išsilavinimas|išsilavinimo]] diplomą arba abiem būdais.
# ''Pareigybė yra vienintelė arba pagrindinė, ją užimančiojo darbovietėje''
Weber'io įsitikinimu, kuo organizacija artimesnė idealiajam biurokratijos tipui, tuo veiksmingiau ji sieks tikslų, kuriems buvo įsteigta. Jis manė, kad biurokratija turi „techninę viršenybę“, palyginti su kitomis organizacijų formomis. Biurokratiją Weber'is dažnai prilygindavo sudėtingoms mašinoms, nes ji tobulina įgūdžius, didina tikslumą ir greitį, atliekant nustatytas užduotis.<ref>Anthony Giddens „Sociologija“, Kaunas 2001. </ref>
== Šaltiniai ==
<references/>
[[Kategorija:Sociologija]]
[[Kategorija:Valstybės tarnyba]]
| |||