Martynas Sederevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Martynas Sederevičius gimėGimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje (ūkio valdomos žemės dydis siekė apie 63 ha). Tėvas vaikystėje Martyną mokė lietuviško rašto pagrindų. Baigęs Lukšių kunigo [[Antanas Tatarė|Antano Tatarės]] įsteigtą parapinę mokyklą, toliau mokėsi [[Marijampolė]]s keturklasėje mokykloje, kurią baigus Martyną Sederevičių pradėjo globoti pusbrolis kunigas [[Antanas Martynaitis]] (Marcinskis), tuo metu dirbęs [[Varšuvos vyskupija|Varšuvos vyskupijoje]]. Pusbrolio [[Varšuva|Varšuvoje]] padedamas, dar šiek tiek pasimokęs, [[1855]] m. įstojo į [[Varšuvos kunigų seminarija|Varšuvos kunigų seminariją]]. Po keleto metų persikėlė į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[1858]] m. [[lapkričio 27]] d. vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino į kunigus, kviesdamas talkinti dorinimo, švietimo ir blaivybės veikloje.

Martynas Sederevičius [[Alvitas|Alvite]] buvo paskirtas vikaru ([[1858]]–[[1863]] m.). Dažnai lankydamasis [[Eitkūnai|Eitkūnus]], čia susipažino su ūkininkais lietuviais. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metais slapstėsi [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Joje susipažino su [[policija|policijos]] nuovados, kurios teritorijoje slapstėsi, viršininku [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas|Serafinu Kušeliausku]]. Ši pažintis M. Sederevičiui vėliau turėjo labai didelės reikšmės. Grįžęs į [[Užnemunė|Užnemunę]] vikaravo [[Griškabūdis|Griškabūdyje]], [[Liudvinavas|Liudvinave]] ir [[Šakiai|Šakiuose]]. Ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius.

[[1873]] m. paskirtas Sudargo [[klebonasSudargas|klebonuSudargo]] klebonu. Patogi geografinė padėtis ([[parapija]] ribojosi su [[Mažoji Lietuva|Mažąja Lietuva]]) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. Martyno Sederevičiaus suburta organizacija tęsė tuo metu jau likviduotos vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] organizacijos darbą, apimdama visą Užnemunę ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] atvyko Serafinas Kušeliauskas, įtraukė eigulį J. Antanavičių ir kitus.

MartynasM. Sederevičius leido ir platino tik religinio turinio spaudinius. Parengė ir išleido apie 30 knygelių ir maldaknygių. Jų platinimą laikydamas ypač svarbiu reikalu, pats tapo knygnešiu, subūrė ir išugdė daug padėjėjų (brolio sūnus Vincas Siderevičius, [[Antanas Radušis]], A. Baltrušaitis, P. Pučiliauskas, J. Žemaitaitis ir dešimtys kitų). Talkino kunigai, apsišvietę ūkininkai, vietos inteligentai. Pats važinėdavo vežimu, kuriame buvo pasidirbdinęs dvigubą dugninę. Keliaudavo daugiausia naktimis po tolimiausias parapijas [[Suvalkija|Suvalkijoje]] ir Žemaitijoje, nuveždavo knygų į Seinų kunigų seminariją, [[Kaunas|Kauną]] ir kt.

MartynasM. Sederevičius buvo drąsus, kartu -– ir atsargus, ištvermingas, sumanus knygnešys. Veikė išnaudodamas [[caras|caro]] valdininkų silpnybes, jų polinkį vartoti [[alkoholis|alkoholį]]. Už pinigus padėdavo pernešti per sieną spaudinius ir muitininkai. Atvykusius daryti kratų gausiai pavaišindavo, todėl ir knygų nė karto nebuvo radę ir pats nebuvo suimtas. Kaip ir ankstesnėse parapijose, rūpinosi vaikų mokymu, gabesnius siųsdavo mokytis amato. Turtų nesusikrovė, viską išleisdavo knygų spausdinimui ir platinimui.

== AtmintinosAtminimo vietos, paminklaiįamžinimas ==

Kapas ir antkapinis paminklas Sudargo kapinėse, pastatytas [[1932]] m. (paminklo autorius D. Ruseckas., Kaunas). Antkapio įrašas: ''Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius (1829.Xl.9-1907.III. 7)''. M.Sederavičiaus pavardė yra įrašyta ir [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje.

== ŠaltinisŠaltiniai ==

* Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864-1904 m. /(sud. [[Benjaminas Kaluškevičius]], Kazys Misius). –- VilniusV.: Diemedis, 2004.