Pirmieji salos gyventojai buvo tyrinėtojai ir emigrantai[[austroneziečiai]] iš [[IndonezijaMalajų salynas|IndonezijosMalajų salyno]] ir, [[Polinezijaaustroneziečių migracijos|Polinezijosmigravę]] čia I tūkst. Įviduryje. Vėliau į salą pradėjo vykti gyventojai ([[svahiliai]]) iš visų [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pakrančių [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]], atsinešdami islamišką [[svahilių civilizacija|kultūrą]]. Po to, kai svahilių prekybinius centrus sunaikino [[portugalai]], XVI a. saloje įkurtas '''Mawuti sultonatas'''.
[[1832]] m. vietos sultoną nuvertė Andriantsoly, pabėgėlis iš [[Madagaskaras|Madagaskaro]] Iboinos karalystės. Iš karto po to, [[1833]] m. sultonatąsalą užėmė gretimas [[Mohelis|Mwali sultonatas]]., o [[1835]] m. jį užėmė kitas sultonatas- [[Anžuanas|Nzwani]] sultonatas . 1836 m. Mwuti atkūrė nepriklausomybę, tačiau jau [[1841]] m. sala tapo saugoma Prancūzijos [[protektoratas|protektoratu]]. Tai buvo pirmoji Prancūzijos teritorija Komorų salyne.
[[1975]] m., vykstant referendumui dėl Komorų salų nepriklausomybės, Majoto gyventojai vieninteliai balsavo prieš Komorų atsiskyrimą nuo Prancūzijos, ir pasisakė už ryšių su Prancūzija išlaikymą. Iki šiol Komorai vis bando pareikšti teises į salą.
